Prieš šiukšliavežių mašiną – šakėmis

Klaipėdiečiai sodininkai, gavę sąskaitas už komunalines atliekas, pasijuto nuskriausti, palyginę rinkliavos dydžius su nustatytais Kretingos ar Vilniaus rajonuose. Uostamiesčio gyventojai aiškina mokantys daugiausiai.

Boikotuoja sąskaitas

Klaipėdoje gyvenanti, tačiau Šernų sodų bendrijoje sodą turinti pensininkų šeima aiškino, kad už šiukšlių išvežimą nė nesiruošia mokėti.

"Mes savo šiukšles išsivežame, o visas maisto atliekas kompostuojame. Tačiau mums išrašyta 60 litų sąskaita už šiukšlių išvežimą. Vieni sodininkai aiškino, kad nereikia mokėti šios rinkliavos, kiti sako, kad reikia. Iki šiol neaišku, kiek ir už ką mes turime mokėti", – piktinosi klaipėdietis Leonidas.

Vyras įsitikinęs, kad mokėdamas sodininkų bendrijos nario mokestį jis esą atsiskaito ir už šiukšlių išvežimą.

"Mes juk neturime net šiukšlių konteinerio. Kodėl privalome mokėti už neatliktą darbą? Aš nemokėjau ir nemokėsiu rinkliavos", – rėžė pensininkas.

Sodininko mokestis – bendrijai

Sodų bendrijos "Šernai" bendrijos pirmininkė Daina Baronienė net aiktelėjo, išgirdusi, kad sodininkas nesupranta, už ką jis moka nario mokestį.

"Šiais metais sodininkams buvo nustatyta net mažesnė rinkliava. Per metus reikia mokėti 15 litų už vandenį. Nario mokestis nustatomas pagal sodo sklypo dydį. Už arą šiais metais skaičiuojamas 20 litų mokestis, pernai jis buvo 25 litai", – aiškino D.Baronienė.

Per metus standartinio 6 arų sklypo savininkas, kuris naudojasi sodų bendrijos vandentiekiu, sumoka 135 litus bendrijai.

"Šiuos pinigus naudojame vidaus reikmėms, remontuojame kelius, gaminome bendrijos schemos stendą, rūpinomės gatvelių pavadinimų lentelėmis", – aiškino sodų bendrijos valdybos pirmininkė.

Tačiau šiukšlių išvežimui šios lėšos nėra skiriamos.

"Anksčiau iš tiesų užsakydavome konteinerius stambiagabaritinėms atliekoms ir už tai patys mokėjome. Įvedus rinkliavą, konteineriais mes aprūpinami. Tačiau paprastų konteinerių šiukšlėms niekams nenori, nes mes neturime vietos kur juos laikyti", – aiškino D.Baronienė.

Sodų bendrijos pirmininkė liko šokiruota, kai kartą sulaukė atliekas išvežančios įmonės atstovų skambučio.

"Šiukšliavežės vairuotojas pranešė, kad norėdamas pastatyti konteinerį susidūrė su šakėmis ginkluotu sodininku, kuris pareiškė neleisiąs prie jo sklypo statyti šiukšliadėžės. Žmonėms nepatinka smarvė. Bendrijos susirinkime nuspręstą atsisakyti šių konteinerių", – tikino D.Baronienė.

Nuolaidos ne visiems

Pasak jos, rinkliavos už atliekas tvarkoje vis dar daug neaiškumų .

"Išeitų, kad klaipėdietis sodininkas dešimtkart daugiau šiukšlina nei kretingiškis ar Vilniaus rajone sodą turintis žmogus. Klaipėdos rajone metinė rinkliava sodui yra 60 litų, o Kretingoje – 6 litai per metus. Vilniaus rajone ši rinkliava siekia 36 litus per metus. Nejau mes dvigubai daugiau vartojame?" – retoriškai klausė pirmininkė.

D.Baronienė pastebėjo, kad Klaipėdos rajono taryba mėgino malšinti žmonių pasipiktinimą rinkliava, priimdama lengvatų sistemą. Tačiau jos taikomos tik rajone registruotiems žmonėms.

"Klaipėdiečiai negali tikėtis jokių nuolaidų. Viena mūsų gyventoja savo buto duris uostamiestyje užrakina pavasarį. Moteris visą vasarą gyvena sode. Ji pamėgino surinkti pažymas, kad nenaudoja elektros ir vandens, kaip įrodymą, kad visą vasarą šiukšles kaupia sode. Tačiau, kiek žinau, jokių nuolaidų ji neišsiderėjo", – sakė D.Baronienė.

Pašnekovė tikino, kad kol kas sodų bendrijos nežino, ar nesikeis rinkliavos dydis, padidėjus "vartų" mokesčiui už atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną.

Skelbs konkursą

Viešosios įstaigos "Gargždų švara", kuri administruoja rinkliavą už atliekas, vadovas Rimantas Martinkus tikino, kad šiais metais rinkliava Klaipėdos rajono gyventojams tikrai nesikeis.

"Mes mėginsime ginčyti sprendimą kelti "vartų" mokestį. Kita vertus, juk dalis žmonių jau yra sumokėję rinkliavą už visus metus", – sakė R.Martinkus.

"Gargždų švaros" vadovas tikino, kad šiuo metu ieškoma kitų galimybių tvarkant atliekas.

"Pieninius dantis jau mums mėgino išmušti, o dabar mėgins mušti krūminius. Tokiose situacijose problema sprendžiama viešųjų pirkimų konkurso būdu – parenkant naujus, pigesnius licencijas turinčius ir ES reikalavimus atitinkančius atliekų tvarkytojus. O gal atsiras rajone ir daugiau įmonių, kurios imsis utilizuoti surinktas atliekas?" – svarstė R.Martinkus.

Jis suabejojo sodininkų įrodinėjimais, kad jie soduose šiukšlių esą nekaupia.

"Kolegos Klaipėdos mieste analizavo, kiek sukaupia šiukšlių sodininkai uostamiesčio teritorijoje esančiose sodų bendrijose. Paaiškėjo, kad sodininkai suveža įvairiausius daiktus į sodo namelius, o po to jų atsikrato. Skaičiuojama, kad jie sukaupia tiek šiukšlių, kad realiai mokestis jiems turėtų būti dvigubai didesnis", – kalbėjo R.Martinkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių