Prieš teismą stos mokesčius grobstę verslininkai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame trys uostamiesčio, Panevėžio ir Vilniaus verslininkai kaltinami sukčiavę išvengiant didelės vertės turtinės prievolės, apgaulingai tvarkę bendrovių apskaitą, neteisingai teikę duomenis apie pajamas, pelną ar turtą ir tokiu būdu valstybės biudžetui nesumokėję 816 tūkst. 127 litų mokesčių.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad individualios įmonės savininkas R.B. iš įvairių asmenų pirko plastmasės žaliavą, tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad prekės buvo įsigytos iš penkių uždarųjų akcinių bendrovių. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo užfiksuota, kad už plastmasės žaliavą bendrovėms tariamai buvo sumokėta  daugiau nei 2,7 mln. litų. Tyrimo metu nustatyta, kad R.B., siekdamas išvengti dalies mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (31 tūkst. 257 litų), Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė PVM deklaracijas, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie pirkimo PVM.

FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjai atskleidė, kad klaipėdietis R.B. tokią nusikalstamą veiklą vykdė ne tik vadovaudamas savo įkurtai individualiajai įmonei, bet ir bendrovei „Ginbraitas“. Klaipėdos miesto gyventojas kaltinamas tuo, kad „Ginbraitas“ vardu iš nenustatytų asmenų įsigijo plastmasės žaliavos ir stakles, o  bendrovės buhalterinėje apskaitoje įrašė, kad prekės pirktos iš jam pačiam priklausančios individualiosios įmonės ir dar kelių uždarųjų akcinių bendrovių. Bendrovės aptiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyta, kad už plastmasės žaliavą ir stakles tariamai buvo sumokėta  daugiau nei 2 mln. litų. Tyrimo metu ir šioje bendrovėje nustatyta, kad pirkimo PVM deklaracijos buvo teikiamos jose įrašius melagingus duomenis. Tokiu būdu kaltinamasis išvengė 10 tūkst. 842 litų pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą.

Tačiau didžiausią žalą valstybės biudžetui R.B. padarė kartu su dviem verslininkais iš Panevėžio ir Vilniaus, nesumokėję privalomų pelno ir pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminiame tyrime buvo surinkta duomenų apie tai, kad Vilniaus gyventojas D.S., realiai   plastmasės žaliavą ir kitus chemijos produktus įsigydamas iš trečiųjų asmenų, įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodė, kad produktus pardavė klaipėdiečio individualioji įmonė ir jo vadovaujama bendrovė. Sukčiaudamas, apgaulingai tvarkydamas dokumentus ir teikdamas neteisingus duomenis D.S. į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 345 tūkst. litų mokesčių.

Analogišką nusikalstamą veiklą vykdė ir iš Panevėžio kilęs V.B.G. Kaltinamojo vadovaujama bendrovė, įsigydama polietileną ir polietileno granules, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodydavo jau minėto klaipėdiečio R.B. turimų įmonių duomenis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.B.G. vadovaujama bendrovė „Plastivika“ valstybės biudžetui nesumokėjo 423 tūkst. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuo ikiteisminio tyrimo bylos į atskirus tyrimus buvo atskirtos trys bylos, kuriose trys Panevėžio ir Kėdainių verslininkai, veikdami analogišku principu kaip R.B., nesumokėjo į valstybės biudžetą daugiau nei 200 tūkst. pelno ir pridėtinės vertės mokesčio. Bylos perduotos Panevėžio miesto ir Kėdainių rajono apylinkės teismams, kaltinamieji jau patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

Bendra ikiteisminio tyrimo metu nustatyta į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių suma sudaro daugiau nei vieną milijoną litų, kurių dalį - beveik 400 tūkstančių litų priskaičiuotų mokesčių - kaltinamieji į valstybės biudžetą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo byloje laikinai apribotos nuosavybės teisės į 574 tūkst. 520 litų vertės kaltinamųjų ir jų vadovaujamų bendrovių turtą.

Baigta ikiteisminio tyrimo byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kaltinamiesiems R.B., D.S. ir V.B.G. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.