Prieš Užgavėnes atvers naują knygą

Skambant Užgavėnių dainoms antradienį klaipėdiečiams bus pristatyta uostamiestyje gimusi unikali knyga su plokštele, kuriose sudėtos žemaičių Užgavėnių dainos.

Gausiausias ir išsamiausias

Klaipėdos universiteto docentų dr. Linos Petrošienės ir dr. Jono Bukančio sudaryta ir  Klaipėdos universiteto leidyklos išleista knyga „Žemaičių kalendorinė tautosaka: Užgavėnių dainos“ – kol kas gausiausias ir išsamiausias žemaičių Užgavėnių dainuojamosios tautosakos leidinys.

Joje publikuojamos  per Užgavėnes Žemaitijoje dainuotos dainos, dainos-giesmės. Leidinį papildo kompaktinė plokštelė su įdainuotomis rinkinio dainomis. Knygoje išspausdinta 60 tautosakos kūrinių iš Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto  Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros folkloro laboratorijos tautosakos rankraštyno ir fonotekos archyvo. Juos Klaipėdos universiteto studentai užrašė 1992–2008 m.  šiaurės ir pietų žemaičių tarmių plote.

Knygos įvadiniame straipsnyje kalbama apie konkrečias leidinyje publikuojamas dainas, apibūdinami Žemaitijos Užgavėnių dainų bruožai, analizuojamas Užgavėnių persirengėlių dainų repertuaras, melodijų ypatumai, aptariama publikuojamų dainų tarmė, nurodant pagrindinius patarmių skirtumus nuo bendrinės kalbos.

Kol mokslininkai diskutuoja

Viena iš knygos sudarytojų L.Petrošienė pasakojo, kad mintis, jog tokia knyga yra labai reikalinga, kilo prieš gerą penkmetį, kai Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto etnologai rengdavo Užgavėnių persirengėlių vaikštynes fakultete ir universiteto miestelyje.

„Teko kartu su jais mokytis žemaitiškų Užgavėnių dainų, groti šokius. Ir nors šios dainos sklinda iš lūpų į lūpas ar iš ausies į ausį, iki šiol publikuotos buvo gana fragmentiškai, – kalbėjo ji. – Kaip teko suprasti pasižvalgius po solidžiausią Lietuvoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvą, Žemaitijoje per Užgavėnes dainuotų dainų mokslininkai nelaiko kalendorine tautosaka arba dar diskutuoja dėl to. Dainų katalogo sudarytojų nuomone, daugelis šių dainų laikytinos humoristinėmis-didaktinėmis, šokiais, žaidimais. Mūsų archyve esantys Užgavėnių etnografiniai aprašai tiesiogiai susieti su knygoje publikuojamomis dainomis. Bet apie tai plačiau aprašyta leidinio įvadiniame straipsnyje.“

Gaila buvo palikti rankraščiuose

Knygos parengiamieji darbai pradėti 2008-aisiais. Tuo metu Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija vykdė bendrą projektą „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas“.

„Vienas iš projekto darbų, kurį atlikome su doc. dr. J.Bukančiu, – vertingų folkloro kūrinių atranka iš mūsų Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros folkloro laboratorijos archyvo ir jų transkribavimas, t. y. dainų tekstų ir melodijų užrašymas iš garso įrašų takelio, – prisiminė J.Petrošienė. – Pusę darbo atlikus, gaila buvo viską palikti rankraščiuose.“

Tuomet patys knygos sudarytojai pradėjo rūpintis jos leidybos finansavimu. 2010 m. laimėjo Lietuvos mokslo tarybos paskelbtą Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos projektų konkursą, per tuos metus ir pasirodė knyga bei kompaktinė plokštelė.

Dirbo profesionalai

„Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su profesionalais, kurių dėka šis leidinys taip atrodo ir taip skamba“, – teigė L.Petrošienė.

Tai lietuviškos neo-folk muzikos kompozitorius ir atlikėjas Donatas Bielkauskas (Donis), kuris restauravo įrašus ir parengė kompaktinės plokštelės garso takelį.

Meninę išvaizdą leidiniui sukūrė dailininkė Zita Mazaliauskaitė.

Knyga ir kompaktinė plokštelė iliustruotos vieno savičiausių Žemaitijos medžio drožėjų Adolfo Viluckio Užgavėnių kaukių nuotraukomis.

Vaizdinę medžiagą surinko ir leidybai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė.

Knygą išleido irgi šios srities profesionalai – Klaipėdos universiteto leidykla.

„Tikėtina, kad ši knyga bent iš dalies užpildys ir žemaičių, ir visos Lietuvos kalendorinės dainuojamosios tautosakos publikavimo spragą, prisidės prie lietuvių etninės kultūros paveldo išsaugojimo, lokalinių kultūros formų pažinimo ir tęstinumo“, – vylėsi L.Petrošienė.

Vasario 22 d. 18 val. knygos sutiktuvėse Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) dalyvaus abu jos sudarytojai, taip pat etnologas profesorius dr. Rimantas Balsys.

Renginyje Užgavėnių nuotaiką kurs Etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ (vad. R.Šukienė, J.Kavaliauskas) bei „Kuršių ainiai“ (vad. A.Vozgirdas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių