Regiono savivaldybėse – panika dėl šiukšlių rinkliavos

Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybose – sumaištis dėl pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje.

Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybose – sumaištis dėl pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje.

Rinkliavą sumokėjo 42 proc.

Savivaldybės, būdamos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkėmis, grasina bendrovei teismu ir sąskaitų areštais. Tačiau atliekų tvarkymo centras rajonų politikams priminė, kad savivaldybės privalo vykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus ir modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą, priešingu atveju gali susilaukti baudų.

Sąmyšis kilo po to, kai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdyba patvirtino savivaldybėms naują vadinamąjį vartų mokestį.
"Rajone šis mokestis iki šiol buvo 56 litai už atliekų toną, kitais metais jis sieks 135 litus. Mūsų rajone rinkliava gyventojams už šiukšles yra kone mažiausia šalyje. Tačiau padidinus "vartų" mokestį, mes nebegalėsime kelti tarifo gyventojams", – Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aiškino vicemeras Kęstutis Cirtautas.

Klaipėdos rajonas rinkliavą už atliekas įsivedė paskutinis iš visų apskrities savivaldybių. Tačiau už 2013 metus rinkliavą jau yra sumokėję 42 proc. visų gyventojų.

"Kaip mums pakelti rinkliavos dydį, jei žmonės jau sumokėjo ją į priekį? Mes negalime vėl reikalauti pinigų iš gyventojų. Tai gali pasibaigti teismais", – situaciją aiškino rinkliavą rajone administruojančios viešosios įmonės "Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus.

Laukia brangimas

Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitos savivaldybės, nors kiekviena jų yra priėmusi tik savo regionui būdingą rinkliavos sistemą.

Apskrities savivaldybių atstovai ir teisininkai susitikime mėgino kooperuotis ir iškasti karo kirvį prieš KRATC bendrovę.

"Pirmieji ieškinį teismui parengė Palangos savivaldybės atstovai. Kitos savivaldybės dar svarsto, kokią poziciją užimti. Tačiau Klaipėdos rajone rinkliava didėtų daugiausia – 53 procentais", – aiškino rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" skaičiavimais, taikant siūlomą "vartų" mokestį, nuo kitų metų gyvenamąjį namą mieste turintiems rinkliava didėtų nuo 204,7 lito iki 313,3 lito. Kaime namą turintys gyventojai už atliekas kitais metais mokėtų ne 144,7 o 221,5 lito. Už butą gargždiškis privalės mokėti nebe 153,38, o 234,7 lito.

Palangos savivaldybėje rinkliava išaugtų 27 proc., Skuode – 36 proc., Šilutėje – 33 proc., Kretingos rajone – 34 proc.

Pritrūks 166 tūkst. litų

"Kol kas mes pasiliekame prie nuomonės, kad teks derėtis su KRATC atstovais. Jų mintis yra tokia, kad savivaldybės vis tiek turės vykdyti savo įsipareigojimus, bet mums siūloma į susidariusias išlaidas nuo rugsėjo iki metų pabaigos įtraukti kitų metų rinkliavos dydį", – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas V.Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" vadovas R.Martinkus pastebėjo, kad iki 2014 metų pradžios susidarytų papildomų 166 tūkst. litų suma.

Vadinamąjį vartų mokestį moka ne savivaldybė, bet įmonė "Gargždų švara", tačiau našta vis tiek gultų ant savivaldybės pečių.
"Mums buvo priminta, kad 2 metus buvo judama šios pertvarkos link ir apie tai buvo kalbėta Regiono plėtros taryboje, kur buvo ir priimtas atliekų tvarkymo planas", – pastebėjo V.Jasas.

Įsipareigojimai dėl atliekų tvarkymo

KRATC atstovai savivaldybių atstovams mėgino aiškinti, jog "vartų" mokesčio pakėlimas yra būtinas tam, kad būtų vykdomos ES atliekų tvarkymo direktyvos ir Lietuvos įstatymai. Juose numatyta, jog iki 2013 metų savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartyne šalinamų atliekų kiekis neturi viršyti 50 proc. savivaldybės teritorijoje per metus susidarančių atliekų. O kita pusė susidarančių atliekų turi būti kitaip perdirbamos.
Ne daugiau kaip pusė susidarančių atliekų gali būti šalinamos sąvartyne, o likusios turi būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Išrūšiuotos ir turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai išgauti.

Todėl KRATC, laikydamasis įstatymų ir pačių regiono savivaldybių sutarimų, organizavo tarptautinį atliekų deginimo konkursą, kurį laimėjo įmonė "Fortum Heat Lietuva", valdanti kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Už atliekų deginimą kogeneracinėje jėgainėje KRATC "Fortum Klaipėdai" moka 95,59 lito už toną, o pastaroji bendrovė už apdorotų deginimo liekanų tonos priėmimą ir šalinimą sąvartyne sumoka 121 litą. Įvertinant tai, kad pelenų kiekis, priimamas į sąvartyną, sudaro 20 proc. nuo deginimui pateikto atliekų kiekio, KRATC patiria nuostolį – 71,39 lito už kiekvieną sutvarkytą komunalinių atliekų toną.

Sąnaudas padidino ir tai, kad deginimui leidžiama naudoti atliekas tik po antrinio rūšiavimo. Dėl tokio reikalavimo pasikeitė darbo organizavimas sąvartyne, papildomai naudojami mechanizmai atliekoms pakrauti, rūšiuoti, papildomai išstumdyti.

O visos išlaidos nebuvo įskaičiuotos į atliekų tvarkymą nuo 2008 metų, kai KRATC pradėjo priimti atliekas į Dumpių sąvartyną.

KRATC komentaras

KRATC yra 7 regiono savivaldybių įkurta įmonė, kuriai patikėta sukurti naują atliekų tvarkymo sistemą regione ir įgyvendinti įstatymuose numatytas užduotis. Jei kuri nors savivaldybė sugalvotų su mumis bylinėtis, tai būtų gana keista situacija, nes mes nuosekliai vykdome įstatymus, įsipareigojimus ir mūsų akcininkų – pačių savivaldybių – priimtus sprendimus.

Sunku pasakyti, kodėl toks sąmyšis kilo regiono savivaldybėse, nes "vartų" mokestis visoms savivaldybėms padidėjo proporcingai. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė ramiai priėmė šią žinią ir pritarė "vartų" mokesčio padidėjimui bei nedidina rinkliavos dydžio gyventojams.
Regiono savivaldybių atstovai yra KRATC stebėtojų tarybos nariai ir gali gauti visus skaičiavimus, visus dokumentus, įrodančius, jog Klaipėdos regione pasirinktas atliekų tvarkymo būdas yra pigiausias iš visų įmanomų šioje situacijoje.

Tiesa paprasta: aukštesnė atliekų tvarkymo kokybė reikalauja didesnių sąnaudų. Apie "vartų" mokesčio didėjimą savivaldybės žinojo nuo 2010 metų. 2013 metai yra pirmieji, kai savivaldybės turės atsiskaityti už atliekų tvarkymo sistemos pertvarką. Tie reikalavimai įrašyti tarptautinėse ES direktyvose, išdėstyti

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane ir net pačių Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintuose dokumentuose.
Apie tai, kad savivaldybės yra atsakingos už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą, liepos 19 dieną priminė ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak ministro, ligi šiol dauguma – net apie 79 proc. – tų atliekų suvežamos į sąvartynus ir ten palaidojamos. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES, o iš snaudulio savivaldybes turėtų pažadinti siūlomos finansinės sankcijos.

KRATC iš savo pusės padarė viską, kad Klaipėdos regiono savivaldybės įvykdytų visas teisės aktuose numatytas atliekų tvarkymo užduotis 2013 metais.

KRATC neturi visos informacijos apie situaciją atskirose savivaldybėse, nes dauguma jų rinkliavą už atliekas administruoja pačios. Tačiau KRATC sieks taikaus sutarimo ir visoms savivaldybėms yra pasiūliusi savo specialistų pagalbą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Per metus , lyginant su 2012 metais , liberalios šiukšlių mafijos KRATC vadovų atlyginimas, neskaitant priedų ir premijų, padidėjo beveik 24 procentais, ir dabar sudaro vidutiniškai 8421 LT (vadovų skaičiuos padidėjo nuo 9 iki 10). Eilinių "specialistų" (kaip plauti pinigus) atlyginimas (be premijų ir priedų) padidėjo 10 proc. - nuo 3795 Lt iki 4200 Lt (specialistų skaičius padidėjo nuo 19 iki 21). Eilinių "darbininkų" atlyginimas padidėjo 36 proc. - nuo 2385 Lt iki 3248 Lt. Tuo tarpu surenkamų atliekų kiekis net sumažėjo. KRATC nėra niekados talpinusi personalo paieškos portaluose jokių skelbimų, kad ieško darbuotojų - išskirtinė teisė gauti tokį neproporcingai didelį atlyginimą atiduodama liberastams, jų draugaums, giminėms ir kitiems "reikalingiems" žmonėms. AR DAR YRA KLAUSIMŲ, KODĖL KRATC NORI DIDINTI ATLIEKŲ TVARKYMO TARIFĄ ??? KLAIPĖDIETI ! NEBEBALSUOK UŽ LIBERALIOS MAFIJOS AFERAS ! LIBERASTUS Į TEISIAMŲJŲ SUOLĄ !!!

sodininkas

sodininkas portretas
Gyvenu Dituvos soduose ir per keletą metų nepririnksiu vieną toną Todėl kad jas rušiuoju. Maisto atliekas, žolę ir viską kas puva komposto duobėje virsta trašomis, popierių, plasmasę, stiklą, metalą parduodu Jeigu kalbama apie šiukšlių svorį įdomu kas ir kaip jas pasvers? Yra paprastas būdas kaip mokėti nuo svorio. Pripildžiau sovo pažymėtą kanteinerį, pastačiau už vartu, šiukšlininkas išpylė ir pasižimėjo savo žurnale Šito metodo negalima taikiti daugibutije.

T

T portretas
KRATC YRA LIBERALIOS ŠIUKŠLIŲ MAFIJOS SUKURPTA AFERA, REKETUOJANTI VISUS KLAIPĖDIEČIUS. KLAIPĖDIETI !!! NEBEBALSUOK UŽ LIBERALIAS AFERAS !!! Ieškokite daugiau info FB grupėje KRATC - AFERA
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą
    Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą

    Uostamiesčio valdžia pasiryžo atgaivinti merdintį pastatų kompleksą, kur anksčiau veikė policijos komisariatas. Įsikurti unikaliuose statiniuose nori menininkai. Būtent atsižvelgus į jų iniciatyvą, imtasi komplekso perėmimo procedūrų. ...

  • Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos
    Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos

    Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino inicijuotas tarnybinis patikrinimas, kurio metu aiškintasi, kas kaltas, kad rugsėjo pradžioje laikinai buvo nutrauktas maršrutinių taksi paslaugos teikimas, baigtas. ...

    3
  • Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja
    Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja

    Klaipėdoje vis didesnis dėmesys skiriamas lietaus nuotekų tinklams. Pastaraisiais metais investicijos į jų atnaujinimą, remontą didėja. ...

    1
  • Dėl rajono žemių – veiksmai
    Dėl rajono žemių – veiksmai

    Klaipėda kreipsis į Vyriausybę, kad prie miesto būtų prijungtos pašonėje esančios ir dabar rajonui priklausančios gyvenvietės. Pabrėžiama, kad čia įsikūrę miesto žmonės, kurie Klaipėdoje dirba, gydosi, lanko jos švietimo įstaig...

    3
  • Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus
    Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija kartu su kolegomis iš Kaliningrado srities plėtoja idėją bendromis pastangomis supažindinti turistus su kadaise pusiasalyje užpustytais kaimais, rašo dienraštis „Lietuvo...

    2
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    12
  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    29
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

Daugiau straipsnių