Renovacija uostamiestyje pajudėjo į priekį

Po dvejų metų uostamiestyje iš mirties taško išsijudino renovacija pagal naująją programą, kurioje dalyvauja ir savivaldybė. Keturiems namams pavyko nusipirkti darbus ir pasirašyti sutartis su rangovais.

Naujoji renovacijos programa, kurioje dalyvauja ir savivaldybė, startavo prieš daugiau nei dvejus metus. Pirmojo jos etapo metu atnaujinimui buvo atrinkti „kiauriausi“ uostamiesčio daugiabučiai namai. Iš viso tokių būta 24.

Antrajame šios programos etape galėjo dalyvauti visi norintys namai. Tačiau tokių atsirado tik šeši.

Nors prognozuota, kad renovacijos procesai bus spartūs ir rugpjūčio pabaigoje prie atrinktų daugiabučių namų stovės pastoliai, viskas įstrigo. Pirmiesiems namams darbus pavyko nupirkti tik dabar.

Tai lėmė, kad konkursų metu įmonės pasiūlydavo labai dideles darbų kainas. Kai kurios iš jų investicinius planus viršydavo net du kartus.

„Pagaliau pajudėjome į priekį. Teko koreguoti investicinius projektus. Didinome darbų vertes. Gyventojai tam pritarė ir pagaliau pavyko nusipirkti darbus. Darbų kainos atitinka proto ribas – priešingai nei anksčiau“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė.

Tiesa, iki šiol kai kuriems namams niekaip nepavyksta sumažinti skolų už komunalines paslaugas, todėl jie negauna finansavimo darbams. Tokių yra penki.

„Vienam namui pavyko sumažinti skolą. Vienam butui ji neturi būti didesnė nei 600 litų. Tokie yra banko reikalavimai. Tačiau prieš dvejus metus rengtas investicinis projektas paseno. Jį reikės koreguoti, nes rinka pasikeitė. Taip greičiausiai bus ir su kitais namais, kurie dar nespėjo sumažinti skolų“, – komentavo vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, kad namai, kurie spėjo pasirašyti sutartis iki kovo 31-osios, dar gaus iki 40 proc. siekiančią valstybės paramą.

Nuo šiandien ji mažės 5 proc. Namus renovuojantys gyventojai iš valstybės galės gauti kompensaciją, kuri sieks iki 35 proc.

„Tai nėra naujiena. Kad mažės parama, buvo kalbama iš pradžių. Kasmet po 5 proc. Šią tvarką nustato ne savivaldybė, o Aplinkos ministerija. Matyt, taip norima priversti žmones apsispręsti imtis darbų, parodyti, kad nėra ko laukti“, – pabrėžė direktorius.