- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Perspėjimai: ukrainiečiai gamtosaugininkai žymi Meotidos nacionalinio parko ribas, kurio dalį atplėšė Donecko separatistai.
-
Ribos: karinių veiksmų skaldomos Ukrainos saugomos teritorijos per ketverius metus sumažėjo tūkstančiais hektarų.
-
Klaipėdoje lankęsi Meotidos nacionalinio parko Inspekcinio skyriaus vadovas Andrejus Dolgovas, Ukrainos stepių nacionalinio draustinio skyriaus vedėjas V.Sirenko ir nacionalinio parko direktorė N.Dolgova pasidalijo mintimis apie savo krašto realybę.
-
Atskirtis: spygliuotos vielos tvoros ir apkasus primenantys grioviai padalijo ne tik gamtinius šalies rezervatus, bet ir žmonių gyvenimus.
-
Retenybė: Meotidos nacionalinio parko įžymybė – rausvasis pelikanas. Šių paukščių nepasigailėjo smogikai.
-
Per rezervatą – tankais
-
Per rezervatą – tankais
-
Per rezervatą – tankais
Lietuvoje lankęsi Ukrainos gamtosaugininkai atskleidė kraupias karo zonos gyvenimo detales – okupuotame Donecko krašte įsikūrusio nacionalinio parko darbuotojai su siaubu prisimena separatistų iššaudytus rožinius pelikanus ir fronto linijos padalintą ne tik gamtą, bet ir žmonių gyvenimus.
Į pelikanus – kulkomis
Ukrainos pietuose, Donecko srityje, prie Azovo jūros įsikūręs Meotidos nacionalinis parkas yra vienintelė saugoma teritorija Ukrainoje, kurios dalis yra okupuota.
"Parkas išsidėstęs tarp dviejų sričių – Donecko ir Zaporožės. 2014 metų gegužę vieną dieną užrakinus parko direkcijos patalpas, kitą dieną darbuotojus prie direkcijos slenksčio pasitiko ginkluoti vyrai be skiriamųjų ženklų, nors spėjame, kad tai Rusijos pajėgos", – pasakojo Meotidos nacionalinio parko direktorė Nadežda Dolgova.
Okupuotame krašte liko apie 3 tūkst. hektarų saugomos teritorijos.
"Ukrainai priklauso mažesnioji saugomos teritorijos dalis. Tačiau okupuotoje dalyje liko visi moksliniai tyrimai, duomenys apie stebėjimus – visa tai buvo sunaikinta. Bendra rezervatui priskiriama teritorija parke siekė 6,8 tūkst. hektarų, plius 14 tūkst. hektarų Azovo jūros pakrantės. Kai tik šioje vietoje nebeliko gamtosaugininkų, suaktyvėjo žvejyba, kuri buvo griežtai draudžiama", – pasakojo N.Dolgova.
Gamtosaugininkai 2014 metais buvo vos spėję pasidžiaugti į raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių pagausėjimu Meotidos nacionaliniam parkui priklausiusiame pusiasalyje Kriva Kosa.
Kuršių neriją primenančiame pusiasalyje, kuris į jūrą įsirėžia 9 kilometrus, peri tokie reti paukščiai kaip pelikanai.
"Ten – daugybė saugomų ir retų rūšių. Prieš prasidedant kariniams veiksmams buvome suskaičiavę 12 pelikanų lizdų. Tačiau separatistų smogikai juos ėmė naikinti. Gaila, bet ši teritorija atiteko Donecko liaudies respublikai", – tvirtino N.Dolgova.
Grįžo po 150 metų
Kelerius metus iš eilės Azovo jūros pakrantės ruože aplinkosaugininkai iš viso nefiksavo šių paukščių.
"Šiek tiek vėluodami, 2017 metais pelikanai pagaliau pasirodė Azovo jūros pakrantėje, mūsų parko dalyje. Tačiau jiems pavyko išperėti vos du jauniklius. Vis dėlto tai ypatingas laimėjimas, nes rožinių pelikanų šioje vietovėje nebuvo 150 metų", – džiaugėsi N.Dolgova.
Už 100 kilometrų nuo pusiasalio Kriva Kosa Azovo jūros pakrantėje yra kitas pusiasalis Bilosarais'ka Kosa, kuris priklauso Ukrainai.
Šiuo metu ši į Kuršių neriją panaši teritorija faktiškai yra uždara ir kontroliuojama pasieniečių.
"Rezervatuose, kurie atriboti spygliuota viela, gyvūnams jau lengviau. Mes net juokaujame, jog karas gyvūnams išėjo į naudą. Tiesa, turizmas visiškai nunyko. Žmonės bijo atvažiuoti. Kai kur saugomos teritorijos buvo virtusios tankų poligonais. Iki šiol baiminamasi užminuotų vietovių. Juk atvažiuoja vaikų ekskursijos, jas vedame tik į saugias vietoves", – atviravo N.Dolgova.
Saugo 250 rūšių paukščių
Gamtosaugininkai šiurpsta dėl tokių nuožmių separatistų, kurie kraštą niokojo be jokios atsakomybės.
"Paukščiai nepažįsta valstybių sienų ir nežino, kas yra fronto linija. Jų apsauga žmogus vis tiek turi rūpintis. Prasidėjus karo veiksmams, okupuotoje Donecko srities dalyje darbą buvo priverstas palikti buvęs šio nacionalinio parko direktorius. Juk šalis nesiūlė jokių galimybių įsigyti kitą būstą ir kažkokiu būdu persikelti su šeima į naują teritoriją. Žmogus liko Donecko liaudies respublikos kontroliuojamoje dalyje, nes neturėjo kitos išeities. Tačiau kolega liko dirbti moksliniu darbuotoju ir kovojo, kad pelikanai grįžtų", – patikino N.Dolgova.
Be pelikanų, šiame parke džiaugiamasi tokiomis saugomomis rūšimis kaip kirai kvatokliai, jūriniai ereliai.
Iš viso parke yra 250 rūšių paukščių. Iš jų 47 rūšys yra įrašytos į raudonąją knygą.
Parko vizitine kortele tapo retas paukštis avocetė. Tai kone vienintelis paukštis, kurio pusilgis snapas riestas į viršų, o ne į apačią.
Kova dėl išgyvenimo
Nacionalinio parko direktorė pripažino, jog ne gamtosauga ir ne paukščių likimai šiuo metu rūpi dažnam ukrainiečiui.
"Visi suka galvas, kaip išgyventi. Parkų administracijos neturi ne tik tarnybinio transporto, bet ir lėšų degalams. Važinėjame savomis mašinomis ir už benziną mokame iš savų kišenių. Atlyginimai ypač maži, be to, periferijoje sunku rasti mokslinių darbuotojų. O žmonės dažniausiai išsikelia gyventi kartu su šeimomis. Jei tik vienas iš šeimos randa kitą darbą, netenkame ir mes savo darbuotojo", – pasakojo N.Dolgova.
Gydytis – pas okupantus
N.Dolgova pripažino, jog dėl teritorinio Ukrainos padalijimo keitėsi daugybės žmonių gyvenimai ir likimai.
Vienur užteko perkelti administracinius vienetus iš vieno miesto į kitą, o ligoninės liko veikti ten, kur ir buvo anksčiau.
"Kaip tenka suktis ligos atveju? Jei esi paprastas žmogus, gali kirsti sieną ir važiuoti į ligoninę. Bet valdininkams ar užimančiam aukštesnes pareigas to nevertėtų daryti. Yra prezidento įsakymas, kuris draudžia valstybės tarnautojams kirsti fronto liniją. Kalbama, jog taip vengiama grėsmių dėl paėmimo į nelaisvę. Gali būti bandymų prašyti išpirkos, o jos niekas nenorės mokėti", – pasakojo moteris.
Į Donecko sritį važiuoja tik tie, kurie neturi ko baimintis.
"Daug kas turi giminių ir važiuoja jų lankyti. Mes mieliau čia jų laukiame. Be pigios degtinės ir pigių cigarečių, ten – viskas labai brangu. Tai mes jiems siuntinius siunčiame su produktais", – tikino N.Dolgova.
Įtarinėjo išdavyste
Ko kitapus sienos pavydi ukrainiečiai? Ogi gero medicininio aptarnavimo.
"Kas išliko, tai tik aukšto lygio medicinos centrai. O ir finansavimas jiems skiriamas", – pastebėjo moteris.
Į lietuvių kolegų nusistebėjimą, kaip karo sąlygomis įmanoma ukrainiečiams kirsti fronto liniją ir važiuoti sveikatintis į Donecko liaudies respubliką, N.Dolgova ramiai atsakė, jog vyksta ir hibridinis karas.
"Gydo ir dar nemokamai", – patvirtino N.Dolgova.
O fronto linija daugelyje vietų priartėja prie pat gyvenamųjų rajonų.
"Nuo mūsų parko administracijos iki fronto linijos – 50 kilometrų. Tačiau yra vietų, kur ši linija kerta parko teritoriją. Norėdama į ją patekti, turiu gauti specialų leidimą", – tikino nacionalinio parko vadovė.
Stebina tai, kad vasarą į Azovo jūros pliažus suvažiuoja kone 10 tūkst. poilsiautojų ir jų nebaugina jokios fronto linijos.
"Žmonės renkasi Urzufą, Yurivka, Bilosarais'ka Kosa", – tikino N.Dolgova.
Moteris pripažino patyrusi ir itin skaudžių situacijų – savo šalies gerovei dirbantys ir už jos gamtą kovojantys gamtosaugininkai kartais tampa ukrainietiškų tarnybų įkaitais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą5
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!1
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje2
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais6
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras9
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras2
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas4
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...