Ruoniai sugrįš į Baltijos jūrą

Rytoj į Baltijos jūrą ties Nida bus paleisti keturi Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai - ruoniai Melnius, Melnė, Baltis ir Jūra.

Du pastarieji pavasarį gimė muziejuje, o Melnius ir Melnė  metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje Melnragėje.

Velykų išvakarėse Lietuvos jūrų muziejuje pasipylė skambučiai apie Melnragės paplūdimyje pastebėtą vienišą nusilpusį ruoniuką. Į pakrantę nuvykęs Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas parsivežę išsekusį gyvulėlį į muziejų.

„2-3  savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypštimu. Kraujo tyrimai rodė, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs. Ji buvo labai seniai valgiusi, skrandukas visiškai susitraukęs“, - pasakojo A.Grušas

A.Grušas pirmosiomis dienomis nuogąstavo, kad ruoniukė gali ir neišgyventi, nes svėrė vos 11,7 kg. Anot biologo, normalus tokio amžiaus jauniklio svoris turėtų būti apie 14 kilogramų. Ji buvo pavadinta Melne. Tradiciškai ruoniai, patekę į muziejų iš pakrantės pavadinami pagal jų radimvietę.

Melnei iš karto buvo paskirtas gydymais antibiotikais, vitaminai. Penkias dienas maitinta per zondą trinta silke, tik šeštą dieną Melnė jau pati nurijo šviežią strimelę ir pradėjo maudytis ir plaukioti vonioje 

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai „našlaičiai“ - per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi, dažniausiai patenka į Arūno Grušo rankas.          

Vieno laukinio ruonio reabilitacija Jūrų muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Šiemet pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė lėšų - 10 tūkstančių litų.

Melnė ir Melnius išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ir gyvūnų prižiūrėtojų dėka. Ruoniukai ne tik pasveiko, bet ir grįžta į laisvę.

Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 21 ruonis. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą.

„Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai. Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas - ne žmogus, o jos gyvūnai“ - sakė A.Grušas.

Pasak Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebės per jį prasibrauti.

Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.

Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.

Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna  ruonių jaunikliai.

Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais - 7600.

„Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelias į Rusnę – nebepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais
    Kelias į Rusnę – nebepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais

    Vandens gylis apsemtame kelio Šilutė – Rusnė ruože pasiekė 20 centimetrų, jis nebeįveikiamas lengvaisiais automobiliais. ...

  • Transporto spūstys tapo kasdienybe
    Transporto spūstys tapo kasdienybe

    Klaipėda toliau dūsta nuo automobilių kamšačių. Transporto priemonių eilės per rytinį ir vakarinį piką nusidriekia vos ne prie visų įvažų į miestą. Pastebima, kad spūstys pradeda formuotis ir kitu laiku. ...

    7
  • „Smiltynės perkėla“ – ta pati, tik visiškai kitokia
    „Smiltynės perkėla“ – ta pati, tik visiškai kitokia

    Lengva lyg atostogų pradžia, gaivi lyg vandens purslai, veržli lyg vėjas, moderni ir techniškai patikima – tokia yra uostamiesčio bendrovė „Smiltynės perkėla“. Šiandien įmonė iš esmės keičia savo vizualinį ve...

    1
  • SGD iš Klaipėdos pradedamos gabenti dujovežiais
    SGD iš Klaipėdos pradedamos gabenti dujovežiais

    Iš baigtos statyti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties pirmą kartą pradedamos gabenti dujos. ...

    4
  • Be šildymo – keturi daugiabučiai
    Be šildymo – keturi daugiabučiai

    Praėjusią savaitę paskelbus šildymo sezoną pradžią, keturi uostamiesčio daugiabučiai taip ir nesušilo. Visi šie namai renovuojami, kai kuriuose jų net neįrengti radiatoriai. Namų administratoriai tikina, kad iki kitos savaitės ...

    4
  • Pirkėja šiurpsta: 400 eurų – už brokuotą siurblį
    Pirkėja šiurpsta: 400 eurų – už brokuotą siurblį

    Net sąskaitą faktūrą bei garantinį kvitą išsaugojęs pirkėjas Lietuvoje nėra apsaugotas nuo nemalonumų ir nuostolių. Tuo įsitikino beveik 400 eurų už brokuotą siurblį suplojusi Agnė D. Tik tada, kai moteris kreipėsi į oficialų "T...

    5
  • Klaipėdos universitetas telkia Vakarų regiono lyderius
    Klaipėdos universitetas telkia Vakarų regiono lyderius

    Klaipėdos universitetas spalio 17 d. aukštojo mokslo reformos kontekste kviečia Vakarų Lietuvos savivaldybių merus į susitikimą-diskusiją „Klaipėdos universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimas: perspektyvos ir lūkesčiai“. ...

    5
  • Miestiečiai nerimauti neturėtų
    Miestiečiai nerimauti neturėtų

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šįsyk atsako Klaipėdos miesto sav...

    9
  • Bandys suderinti parką ir kapines
    Bandys suderinti parką ir kapines

    Planuojama atnaujinti Skulptūrų parką, – bus bandoma suderinti kapinių rimtį ir miestiečių poilsį. Iš paminklų dalių čia numatoma įrengti memorialą. Išliks ir vaikų žaidimų bei krepšinio aikštelės. ...

    7
  • Miesto taksi – nauji vėjai
    Miesto taksi – nauji vėjai

    Uostamiesčio valdžia ieško būdų, kaip pagerinti taksi paslaugos kokybę. Dabar šioje srityje vyrauja chaosas. Dėl taksistų darbo nuolat sulaukiama nusiskundimų ir iš miestiečių, ir iš atvykėlių. ...

    13
Daugiau straipsnių