Rusijos piliečiai – laivo Klaipėdos uoste įkaitai

"Mokėjimai buvo. Ar atsiskaityta iki galo, ar sumokėta už viršvalandžius, nežinau, nes įgula informacijos dar nepateikė. Buvo informacijos, kad bendra skola siekė 25 tūkst. eurų", – žiniomis dalijosi A.Černovas.

Jūrininkai tikino, jog į namus susiruošė iš karto penki įgulos nariai. Laive turėtų likti tik šeši jį prižiūrintys asmenys.

Jūrininkų ausis pasiekė žinia, jog kompanija priėmė sprendimą parduoti vieną iš savo laivų. Už šiuos pinigus ketinama padengti įsiskolinimus, atsiskaityti su jūrininkais.

Šis laivas – vienas "jauniausių" įmonės laivyne, tikėtina, kad jo niekas nepardavinės.

Laivą agentuojančios įmonės atstovai nepanoro komentuoti situacijos, tik prasitarė, jog laive situacija normalizuojasi.

"Mus patikino, kad sutartis dėl remonto darbų yra. Buvo minėta, jog laive yra problema dėl mazutu užteršto vandens. Lyg buvo įsigytas siurblys, bet jis nepajėgia išsiurbti mazuto. Teks ieškoti specialia įranga aprūpinto tanklaivio, kuris išsiurbtų visą turinį", – teigė ITF atstovas.

Ramino įgulą

Laivo kapitonas Valentinas Antufjevas patikino, jog didesnė problema buvo nuotaikų tarp įgulos narių sureguliavimas.

"Kalbėjome, teko nuraminti, ir viskas normalizuojasi. Daugiau jie nebekelia klausimų. Pirmi pervedimai į sąskaitas padaryti dar praėjusį penktadienį, Tačiau buvo laisvadienių, tad pinigai realiai pasiekė sąskaitas šios savaitės pradžioje. Antradienį jau tikrai turėjo gauti visi. Visiems tai labai rūpėjo. Kompanija viską sutvarkė ir atsiskaitė", – patikino laivo kapitonas V.Antufjevas.

Kapitonas aiškino, jog kitą savaitę laivą turėtų palikti kita dalis jūrininkų. O nauja įgula turėtų atskristi rugpjūčio viduryje.

Kaip greitai pavyks suremontuoti laivą, dar nėra aišku.

"Didžiausia mūsų bėda yra pagrindinio generatoriaus remontas. Kiti du – tik šiaip, padeda gaminti energiją. Panašu, kad remontas gali užtrukti dar du mėnesius", – dūsavo kapitonas.

Kova už jūrininkus

Tai ne pirma tokia situacija, kurią tenka spręsti Jūrininkų sąjungos nariams.

"Pastaruoju metu tokių situacijų mažiau. Tačiau yra tekę rūpintis vieno prie Omano krantų palikto laivo įgulos nariais. Laivas buvo areštuotas už skolas, laivo savininkai dingo. Tačiau jūrininkai negalėjo palikti laivo, nes uostas atsisakė juos išleisti. Dvejus metus žmonės lyg kalėjime gyveno. Jų niekas nepakeitė, algų nemokėjo, sėdėjo jie štai taip uždaryti. Laivas tik maistu ir degalais buvo aprūpinamas", – pasakojo A.Černovas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža aiškino, jog suteikia pagalbą ne tik lietuvių jūrininkams, bet ir tiems jūrininkams kurie yra nacionalinių profsąjungų nariai.

"Yra tekę padėti rusų jūrininkams, kurie buvo įstrigę su Lietuvos vėliava plaukiojančiame laive. Krabų gaudymo laive taip pat nebuvo mokami atlyginimai, užsukome didelę pagalbos mašiną. Nuolat dirbame vieni su kitais. Nesvarbu, ar latviai, ar filipiniečiai, visų jų klausimus sprendžiame. Jei būtų piktybinis neatsiskaitymas, mes galime suruošti dokumentus teismui ir galime kreiptis dėl laivo arešto. Pasitaikė ne vienas toks atvejis. Buvome laivą "Deltuva" areštavę. Giname ne tik savo narius, bet ir užsienio jūrininkus Lietuvoje", – patikino P.Bekėža.