S. Žižienė: mano santykis su mada – komplikuotas

Šiek tiek kitaip

"Klaipėdos faktūros. Jūra. Krantas. Miškas" pavadintas S.Žižienės meninis projektas dienos šviesą turėtų išvysti jau kitą mėnesį, gruodžio 15 dieną KKKC Parodų rūmuose.

"Šįkart mano darbas bus šiek tiek kitoks, nei įprastai. Čia dėmesio kostiumui bus kaip tik mažiausiai. Tai bus tekstilės objektų pristatymas, pasitelkiant foto- bei videomedžiagos transliaciją. Kita vertus, tie videoprojekcijos elementai vienaip ar kitaip lydėdavo visus mano renginius, – kalbėjo pašnekovė. – Šiame projekte labiau norisi žaisti emocijomis, perteikti jūros vaizdą, jos neišmatuojamą gylį ir ypatingą skambesį, ošimą. Norisi, kad žiūrovas pajustų ir pasinertų į visas tas nuotaikas ir vibracijas."

Sonata neneigė, jog jūros, apskritai vandens, gamtos motyvai jos kūryboje yra ryškiai išreikšti.

Ar tai būtų jau solidų "amžių" skaičiuojanti garsioji kolekcija "Po vandeniu" ir pirmasis jos kostiumas, už kurį autorė pelnė "Auksinės adatėlės" titulą vieno modelio aukštosios mados konkurse, ar tik praėjusiais metais sukurta kolekcija "Jūra. Baltai".

O ką jau kalbėti apie kūrėjos sumanytus įspūdingus spektaklius "Gelmių pasaulis" bei "Delfinų žvaigždynas" Jūrų muziejaus delfinariume?

Kostiumas – meno kūrinys

Pašnekovė svarstė, jog turbūt kaip klaipėdietei ši įtaka yra neišvengiama.

"Miestas man asocijuojasi su tokiomis emocijomis kaip tempas, stresas, įtampa, o gamta – priešingai, tave relaksuoja, įkrauna. Jūroje, gamtoje kiekvieną kartą vis randu kažkokių naujų spalvų, naujų faktūrų, dalykų, kurie mane traukia, žavi, įkvepia. Gamta – labai svarbus ir neišsemiamas kūrybinis šaltinis, ji labai dosni ir turtinga", – šyptelėjo Sonata.

Dizainerės sukurti drabužiai tik patvirtina tai, ko neneigia ir pati kūrėja – kostiumas jai yra neatsiejamas nuo reginio, scenos, ar tai būtų teatras, ar šou, ar kitoks panašus vyksmas, ir pirmiausiai tai yra meno kūrinys nei dėvėjimui skirtas objektas.

Sonata prisipažino, jog su drabužių mada jos santykis gana komplikuotas, nes tai, kas madinga, kas ant bangos, paprastai tik įspraudžia į rėmus.

"Kiekvienas žmogus turėtų atrasti, kas konkrečiai jam tinka, kokią jis transliuoja informaciją. Tačiau laikydamiesi kažkokių nuostatų, mes visi tampame tarsi uniformuoti. Tad į madą žiūriu gana rezervuotai, man svarbiausia yra kūryba, o ne tai, kas dabar ant bangos, ko visiems labai reikia. Kai įlendi į tuos pardavimus, nebelieka galimybės savęs realizuoti, tu tampi tiesiog amatininku, kažkieno įgeidžių įrankiu. Apskritai man niekada nebuvo įdomu vien tik kostiumas. Man visada reikėjo ir kažkokio sceninio jo pristatymo, veiksmo. Turbūt todėl ilgainiui natūraliai perėjau į renginių sferą", – pasakojo kūrėja, kartu su vyru Henriku dirbanti šeimos įkurtoje renginių organizavimo bei aptarnavimo įmonėje.

Pasiekti balansą sunku

Tenkinti vien kūrybinius asmeninius poreikius rūbų dizaineriui yra didelė prabanga, neneigė pašnekovė.

"Pristatei kažkokį kostiumą, kaip meno kūrinį, parodei vieną antrą kartą, o po to jis kabo spintoje, nebent dienos šviesą išvysta kokiame nors renginyje", – realybę įgarsino pašnekovė.

Anot Sonatos, gebėti pasiekti sveiką balansą, surasti kompromisą tarp to, kas svarbu kūrėjui, ir to, kas būtų aktualu kitam, kad ir kur kas pragmatiškiau į šį kūrėjo triūsą žiūrinčiam žmogui, yra didžiulis profesinis iššūkis, su kuriuo ne kiekvienam pavyksta susidoroti.

"Kalbos nėra, kad smagu, kai kažkokį tavo sukurtą daiktą kažkas nešioja. Tačiau labai svarbu, kad ne tave kažkas valdytų, kad darytum kažką vien dėl to, jog tai madinga, jog yra toks poreikis. Vis tiek labai svarbu sugebėti išgryninti savo individualumą, išlikti įdomiam pačiam sau. Pasiekti to kompromiso, kad ir tau būtų įdomu, ir kad tavo objektai būtų tarsi "arčiau žemės", turbūt pavyko kuriant kolekciją "Jūra. Baltai", – pasakojo pašnekovė.

Tuo metu KKKC Meno kieme kūrybines dirbtuves atvėrusi ir visus norinčius į kolekcijos kūrimo procesą įsitraukti pakvietusi S.Žižienė sulaukė nemažo praeivių, tarp jų – ir užsieniečių dėmesio.

"Kai matai, kad žmonėms patinka, ką tu darai, jie tuo nuoširdžiai domisi ir nori įsigyti tavo sukurtus rūbus, supranti, kad ne šiaip sau dirbi", – pripažino pašnekovė.

Nereikia išorinių dirgiklių

Tuo metu ne vieną įspūdingą kostiumą sukūrusi klaipėdietė prisipažino, jog savo pačios garderobui pirmiausia renkasi praktiškus ir patogius rūbus.

"Taip, esu batsiuvys be batų – apsirengimo prasme sau pačiai skiriu labai mažai dėmesio. Man nereikia kažkokių išorinių dirgiklių. Gal taip yra ir dėl tam tikrų charakterio savybių. Labai nemėgstu dėmesio. Mane tai vargina. O kai rūbas įdomus, žmonės iškart į tai atkreipia dėmesį. Kasdien dėviu tai, kas yra patogu, – šyptelėjo kūrėja. – Apskritai nemėgstu vaikščioti po parduotuves, gaišti laiko kokio nors daikto paieškoms. Naujus džinsus perku tada, kai senieji suplyšo, ir tiksliai žinau, kokių man reikia pagal mano figūrą."

Sonata atskleidė, jog apsipirkinėti drabužių parduotuvėse jai būna sunku ir dėl kitos priežasties.

"Kai rūbą gali susikurti pats, ir žinai, kas kiek kainuoja, gali įvertini, kad neretai parduotuvėse rūbų kaina yra pernelyg didelė", – prisipažino dizainerė.

Žinoma, išlavinta kūrėjos akis gatvėse, renginiuose visada pastebi įdomesnius drabužių derinius, ansamblius.

"Matau tikrai daug ryškių, stilingų, įdomių žmonių. Ypač žavi jaunimas, kuris yra drąsus ir laisvas, nebijo eksperimentuoti. Tačiau sykiu man labai svarbu darna, harmonija, pusiausvyra. Gal todėl labai patinka tai, ką daro Ramunė Piekautaitė, jos nuosaikus skonis, kai rūbas subtilus, į jį jauku žiūrėti", – įvertino kūrėja.