Šabakštynas virstų proto inkubatoriais

Europos Sąjungos institucijos išleidžia vis daugiau įvairiausių dokumentų, kurie skirti mažinti taršą, skatinti pažangą ir inovacijas. Visa tai vadinama vienu teiginiu – darnus vystymas.

Europos Sąjungos institucijos išleidžia vis daugiau įvairiausių dokumentų, kurie skirti mažinti taršą, skatinti pažangą ir inovacijas. Visa tai vadinama vienu teiginiu – darnus vystymas.

Brangiausios žemės – šabakštynai

Ką darnaus vystymosi sąlygos reikštų šiandieniniam Klaipėdos uostui? Lankydamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje į šį klausimą bandė atsakyti klaipėdietis mokslininkas Stasys Paulauskas, kuris įvairiose Europos šalyse nuolat skaito paskaitas apie darnų ekonomikos, energetikos, valdymo vystymą.

„Europoje jau vykdomos darnaus uostų vystymo programos. Klaipėdoje iki to prieinama per lėtai. Uosto aktyvumas vystant inovatyvias technologijas yra menkas, žaliosios technologijos Klaipėdos uoste nepopuliarios“, – dėstė S.Paulauskas.

Jis siūlė drastišką sprendimą – du trečdalius dabartinio uosto teritorijų išvalyti. Jo nuomone, brangiausios Lietuvos žemės prie vandens paverstos šabakštynu. S.Paulausko supratimu, „šabakštynas“ yra uosto dalis, kuri krauna „palaidus“ krovinius, trąšas, naftos produktus. Jo teigimu, šie kroviniai esantys atgyvena, kuri stabdo progresą ir sukelia pasaulines krizes.

Nors Uosto direkcijos atstovai nuolat tikina, kad uoste esantis vienas kvadratinis metras duoda didžiausias pajamas Lietuvoje, S.Paulauskas mano, kad vietoje uosto pastatyti dangoraižiai su inovacinių kompanijų biurais duotų daugiau naudos.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas priminė buvusios „Laivitės“, o vėliau „Memelio miesto“ pavyzdį. Nors ir žadėta, iš uosto perimtos teritorijos netapo nei inovacinių kompanijų, nei jūros kultūros ar turizmo vystymo centru.  

Kodėl S.Paulausko siūlymai atrodo tarsi „kalbos iš Marso“? S.Paulauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra institucijų, kurios rūpintųsi darniąja veikla. Yra tarsi dirbama be galvos. Jūrų ūkis valdomas centralizuotai iš Vilniaus. Toks valdymas, S.Paulausko vertinimu – ne vakarietiškas, o Maskvos tradicijų tęsinys.

S.Paulauskas siūlo Klaipėdoje kurti Jūrų tarybą. Jo nuomone, Uosto direkcija galėtų būti pertvarkoma į tokios Tarybos instituciją. Dabar, jo nuomone, Klaipėda yra išvaloma nuo protų – jei tik atsirado koks protingas žmogus – iš karto kviečiamas į Vilnių. 

Šalia kancerogeninio katilo

„Prieš 10 metų tuometės Uosto direkcijos vadovybės užsakymu atlikau uosto teritorijų naudojimo studiją. Buvo aišku, kad Klaipėdos uostas turi persiorientuoti į konteinerinių krovinių krovą. Tai yra švari krovos technologija“, – pastebėjo S.Paulauskas, pridūręs, kad geriausiuose Vakarų Europos uostuose 90 proc. krovinių keliauja konteineriuose. Tuo tarpu Klaipėdos uoste konteinerizacijos lygis žemas – apie 12 proc.

„Jei visus dabar per Klaipėdos uostą keliaujančius krovinius sukištume į konteinerius, jiems krauti užtektų maždaug dviejų kilometrų ilgio krantinių. Likusi uosto dalis – šabakštynas – turi pradingti“,  dėstė S.Paulauskas. Jis tikino gerai pažįstantis uostą kaip šabakštyną, nes nuolat matantis jį iš savo inovacijų bendrovės biuro Minijos gatvės „dangoraižio“ 14-ajame aukšte.

Ar gali Klaipėdos uostas viską sukišti į konteinerius, kai trečdalį jo krovos sudaro masiniai Baltarusijos kroviniai? S.Paulauskas mano, kad ir su baltarusiais galima kalbėtis. Jo vertinimu, krovinių gabenimas konteineriais nėra ryškiai brangesnis – gal tik šiek tiek, bet tas brangumas kompensuojamas švaresne krova.

S.Paulauskas teigė turintis daugybę nuotraukų, kuriose užfiksuoti uoste kraunamų trąšų dulkių debesys.  „Naujasis Klaipėdos centras formuojasi ten, kur yra arena. Centras turi prieiti prie vandens. Šalia vandens turėjo įsikurti žalioji zona – pajūrio parkas. Bet atsirado Klaipėdos centrinis terminalas. Išbetonavo krantines, o krovinių nėra“, - piktinosi S.Paulauskas. Jis pastebėjo, kad aplink Klaipėdą susiformavo koncerogeninis katilas su smarve nuo naftos krantinių, chemijos kvapais iš Laisvosios ekonominės zonos.

S.Paulauskas teigė, kad klaipėdiečiai jau pastebintys ir jam pranešantys apie naujus kvapus – dujų dvelksmą nuo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.

„Toks uostas yra savižudiškas. Ne vienam jau sakiau, kad neinvestuotų į nueinančias technologijas, nes praras viską. Visos deginančios technologijos yra atgyvenusios“, – vertino mokslininkas.

Jo teigimu, Europa investuoja tik į naujas atsinaujinančias technologijas. Jis tai sakė žinantis iš praktinės pusės, nes kasmet rengia ir vykdo apie dešimt europinių projektų.

Naujausia jo idėja „žaliai nudažyti“ Europos uostus. Dalyvauti šiuose projektuose jis kvietė ir Klaipėdos uosto direkciją, žadėdamas apipilti pinigais.

Jaunimas toliau bėgs...

„Vėjas ir saulė yra ta energija, kuriai priklauso ateitis. Jų technologijos tik pigs. Branduolinių elektrinių kainos kils, nes pernelyg brangios bus jų apsaugos priemonės“, – tikino S.Paulauskas.

Jo teigimu, Baltijos jūroje jau suplanuoti 7,2 gigavato vėjo jėgainių parkai. Patvirtinus Lietuvos bendrąjį planą su jūros teritorijomis jiems bus uždegta žalia šviesa.

Tokio kiekio vėjo jėgainių energijos, anot S.Paulausko, užtektų butams Lietuvoje šildyti elektra.

Problema esanti tai, kad Lietuvoje pagal geriausias Rusijos tradicijas pernelyg įsikerojusi biurokratija.

Švedijoje ar Vokietijoje norint statyti vėjo jėgainę jūroje užtenka su prašymu nueiti į vieną instituciją, ir klerkai laksto derindami dokumentus. Lietuvoje norint statyti vėjo jėgainę reikia apsilankyti net 14-oje skirtingų institucijų.

„Valstybė atsinaujinančios energetikos technologijoms priešinasi žūtbūtinai – klerkai tarnauja naftai, dujoms. Mes matome, kad vėjo energetikos vystymas Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais pagyvintų ir laivų statybą, ir uosto veiklą“, – dėstė S.Paulauskas. Jis prognozavo, kad artimiausią dešimtmetį didelis pramonės augimas dėl jūrų energetikos vystymo laukiamas Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Vokietijoje. Lietuvos jaunimas ir toliau bėgs į tas šalis. Lietuvoje inovacijos, investicijos, darnus vystymas yra daugiau tušti žodžiai. Čia neinvestuojama į naujoves, nors jaunimas kaip tik nori jų.

„Ar uoste kas nors nori girdėti apie naujoves?“ – klausė S.Paulauskas. Jis prisiminė, kaip buvusiam Uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui siūlėsi pristatyti naujas idėjas, bet nesulaukė kvietimo.

Su dabartiniu Uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi jo pokalbis įvyko.

Greta siūlymo valdyti jūrų ūkį iš Klaipėdos, A.Vaitkus išgirdo siūlymą po uostą važinėti elektromobiliu, taip prisidedant prie žaliosios energetikos vystymo. Klaipėdos miestui jis pasiūlė geriau išnaudoti Smiltynę – vystyti vandens turizmą, pramogų zonas.

S.Paulauskas pritarė A.Vaitkaus siekiui, kad į Smiltynę būtų nutiestas tiltas.

S.Paulauskas prisiminė ir savo prieš 15 metų pateiktą idėją sujungti Lietuvos pajūrį vienbėgio geležinkelio linija su kavinėmis, poilsiavietėmis sustojimo vietose. Tokios linijos kitose šalyse įrengiamos, bet Lietuva taip ir nesugebėjo padaryti savo pajūrio patrauklesnio turistams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

piktesnio piliecio nuomone

piktesnio piliecio nuomone portretas
Cia i uosta, i aplinkosauga galetu savo energija nukreipti ponia Berankiene is savivaldybes, vietoj vargsus senus zmones baudusi uz senoje konteineriu vietoje maiseli siuksliu padeta, nes nepajegia puse km iki naujo pozeminio, labai patogaus KRATC-ui tiktai!, nueiti senas zmogus.Bet apie zmones ji negalvoja- jai svarbu , kad KRATC-ui butu patogiau ir pigiau....Reiks nauju politiku prasytis pagalbos, nes senieji matyt jau KRATC-ui gali buti parsidave...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių