“Salsvas žmogienos kvapas pasklis po Klaipėdą“: piketas prieš krematoriumą

„Mokyklos rajonas taps krematoriumo rajonu“. „Katafalkas lydės mūsų vaikus į mokyklas ir darželius“. “Salsvas žmogienos kvapas pasklis po Klaipėdą“. „Ar krematoriumo kaminas aukščiau įstatymo?“ „Krematoriumui NE Klaipėdos mieste“. „Apsiginklavę“ tokiais plakatais uostamiesčio gyventojai protestavo prieš būsimo krematoriumo kaimynystę Paupių kvartale.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Paupių kvartalo bendruomenė bei nekilnojamojo turto vystytojai kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vis dėlto būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl būsimo krematoriumo.

Antradienį buvo svarstoma, ar šis vertinimas vis dėlto yra privalomas krematoriumo statytojams. Prieš posėdį kategorišką savo poziciją šiuo klausimu su plakatais rankose demonstravo piketuojantys klaipėdiečiai. Žmonės piktinosi, kad nepaisoma 200 metrų sanitarinės apsaugos zonos ribos nuo tokio objekto iki gyvenamųjų namų. Iki arčiausių pastatų esą yra vos daugiau nei 50 metrų.

“Susidarė įspūdis, kad krematoriumo statytojams tokia sanitarinė apsaugos zona net neegzistuoja. Anot jų, dūmas, sudeginus žmogų, pasklis ir viskas. Labai tikime, kad nugalės sveikas protas“, – tikino klaipėdietis Mindaugas.

Bendrovės „Aterna“ valdybos pirmininkas Vitas Griūnas mano, kad jų statybų planams prieštaraujantys gyventojai šiuo atveju neteisūs, esą bendrovė naudos šiuolaikines technologijas, todėl jokios taršos nebus.

„O ką tas poveikio aplinkai vertinimas pasakys? Mes sutelpame į savo sklypo ribas. Pagal naujus įstatymus, jei naudojamos naujausios technologijos, šitos sanitarinės zonos gali būti netgi sumažintos“, – pabrėžė V.Griūnas.

Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus vedėjas Mindaugas Vaišvila prieš mėnesį savo parašu patvirtino, kad krematoriumo statybai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Esą šiuo savo sprendimu aplinkosaugininkai sudarė sąlygas visuomenei dalyvauti procese.

„Žmonės turi pateikti prašymą, kad būtų persvarstytas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir nurodyti savo motyvus, dėl ko toje vietoje negalėtų atsirasti krematoriumas. Dokumentą reikia išsiųsti į Vilnių Aplinkos apsaugos agentūrai. Tada jau visuomenės galės dalyvauti procese dėl krematoriumo atsiradimo“, – tikino M.Vaišvila.

Po posėdžio paaiškėjo, kad per penkias darbo dienas tiek bendruomenė, tiek Klaipėdos miesto savivaldybė aplinkosaugininkams turi pateikti raštiškus argumentus, kodėl poveikio aplinkai vertinimas būtinas. Tada esą bus sprendžiama, ar šis vertinimas reikalingas.