Šantažas yra derybų būdas

Dienos komentaras

Šantažas yra derybų būdas

“Vaivorykštės” koalicijos derybos vis labiau primena šantažą. Socdemų ir socialliberalų apetitui nėra galo - Premjero krėslas, aštuonios svarbiausios ministerijos iš trylikos, Seimo galva. O partneriams - dešiniesiems - kas nuo vaišių stalo atliks. Na, dar ir Seime vienas kitas komitetas bei nieko nesprendžiančių Seimo Pirmininko pavaduotojų kėdės. Kad pastiprintų savo reikalavimus, kairieji atidarė antrąjį frontą - pasirašė bendrą pareiškimą pradėti derybas dėl koalicijos. Nors tą patį padarė ir su dešiniaisiais. „Čia juk derybos“, - postringavo Gediminas Kirkilas. Iš tikrųjų. Pavyzdžiui, susižiedavai su nuotaka vieną vakarą, o kitą pavakarę su kita. O paskui pirmajai aiškini: „Juk nieko blogo, aš tavęs dar nepamečiau“. Andrius Kubilius be užuolankų rėžė: „Jie tik imituoja derybas ir vertybinio pagrindo, kurį anksčiau deklaravo - neprileisti populistų prie valdžios, - jau nebesilaiko“.

Bet kokį konservatorių pasiūlymą, net paruoštą pagal socdemų derybininkų samprotavimus, pavyzdžiui, Premjero ir Seimo Pirmininko rotaciją, kairieji skuba pasmerkti net neįsigilindami į esmę. Kam jiems kita esmė, jei jie nori įrodyti tautai, kad kalčiausi, jog kairieji susiporavo su darbiečiais, yra konservatoriai. Mat - nekonstruktyviai derėjosi. Nepuolė linkčioti visoms kairės erezijoms kaip baukštūs liberalcentristai. Pastariesiems nėra ko per daug purkštauti. Viktoras Uspaskichas į koaliciją juos irgi kviečia. Jei nenušvis vaivorykštė, tai ir partijų “vinegrete”, kur vyrauja raudona spalva, liberalcentristams keletą ministrų portfelių atliks.

“Vaivorykštės” derybose A.Brazauskas pradėjo vaizduoti svarbiausią valstybininką. Kaip Liudvikas XIV: „Valstybė - tai aš“. Skamba keisčiausi pareiškimai - jis ir į pensiją išeisiąs, jei tik Lietuvai bus geriau, ir Premjero postą tik su šia sąlyga užleisiąs. Jis ir rotacijomis neleisiąs žaisti, nes tai pakenks valstybės stabilumui. Įsijautė. Įtikėjo dokumentiniais filmais, susuktais pagal socdemų valstybinį užsakymą. Juose A.Brazauskas šalį ir į NATO atvedė, ir į Europos Sąjungą. O kaipgi, juk stojant į šias organizacijas buvo Ministru Pirmininku, o kai jį konservatoriai spaudė į kampą, kad pasiprašytų Lietuvos vardu į NATO, buvo Prezidentas.