- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje prieš kitų metų pradžios rinkimų maratoną formuojasi situacija, kai atrodytų, buvęs stiprus meras staiga susilpnėjęs suka į marginalinę pusę.
Neleido pasisakyti uostininkams
Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su uostu, verslu, mokslu ketinusi vykdyti miesto tarybos priimtą Mėlynojo proveržio programą, tarsi atsiriboja nuo jos.
Tai aiškiai pasireiškė svarstant Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir jo keitimo koncepciją. Pasakyti savo pozicijos taryboje nebuvo leista iš anksto to prašiusiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktoriui Algirdui Kamarauskui.
Abi šios institucijos yra Klaipėdos miesto Mėlynojo proveržio programos partneriai ir su kurių pagalba iki 2030 metų planuojama įkvėpti mieste taip reikalingos ekonominio proveržio gyvybės.
Dėl to, kad posėdyje nebuvo leista pasisakyti iš anksto to prašiusiam A.Vaitkui Uosto direkcija netgi buvo parengusi protesto raštą. Stebėtasi, kodėl meras galimai sąmoningai nesuteikė galimybės Uosto direkcijos vadovui pasakyti savo poziciją.
A.Vaitkus tokį veiksmą pavadino demokratijos trūkumu ir nonsensu Klaipėdoje.
„Tokia didelė struktūra kaip uostas, kuri yra svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos mastu, privalo būti išklausyta. Uostas turi aiškią viziją, kaip gyventi ir vystytis ateityje. Tarybos nariai turėjo išgirsti uosto planus, problemas, vertinimą ką uostui reiškia miesto bendrasis planas“, – svarstė A.Vaitkus.
Manoma, kad nesuteikus teisės tarybos nariams gauti visapusiškos informacijos iš uosto meras galutinai nulėmė šio klausimo svarstymo baigtį.
Savivaldybė pasirodė silpna
Minėtam tarybos posėdžiui buvo parengtas išankstinis sprendimas dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos.
Buvo siūloma, kad koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo koridoriaus bei nuo jo formuojamos buferinės želdinių zonos galiotų jei Vyriausybė apsispręs išorinį uostą statyti Klaipėdoje.
Kita nuostata buvo, kad būtina teikti pasiūlymą Susisiekimo ministerijai, jog Klaipėdos uosto ir miesto plėtros uždaviniai būtų sprendžiami kartu, kompleksiškai, sprendiniai susiję su uosto teritorija, veikla užtikrintų plėtrą bei krantų stabilizavimą.
Šie punktai dėl miesto bendrojo plano koncepcijos keitimo buvo logiški, jie išsaugojo galimybę uostui ir miestui bendradarbiauti. Tačiau Klaipėdos miesto taryba, galbūt, spaudžiama prie savivaldybės piketavusių žmonių, pasirinko sprendimą atidėti koncepcijos pakeitimo sprendimą.
Tai sukėlė tam tikros klaipėdiečių dalies euforiją. Teigta, kad pavyko sustabdyti Klaipėdos miesto bendrojo plano reikalus - neva pakišta kiaulė uostui.
Bet pati Klaipėdos miesto savivaldybė pasirodė esanti silpna, valdoma saujelės protestuojančių žmonių, darančių viską, kad vienintelis šalies uostamiestis, turintis šansų suklestėti, toliau merdėtų. Uosto atstovams, Mėlynojo proveržio programos partneriams aiškiai parodyta, kad jų nuomonės galima neklausti. Parodyta, kad valstybės pozicija nėra svarbi, nes neleista jos pasakyti valstybės, o tai reiškia visų žmonių interesus atstovaujančiam Uosto direkcijos vadovui.
Verslas nesulaukia sprendimų
Tarybos posėdyje nuskambėjo teiginiai, kad uosto bendrąjį planą su išoriniu uostu stumianti Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu maksimaliam uosto plėtros planui pritarė tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba, kurioje didžiąją dalį narių sudaro uosto atstovai, klaipėdiečiai, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kurioje vėlgi yra ne Susisiekimo ministerijos, o įvairių ministerijų atstovų ir klaipėdiečių uostininkų dauguma.
Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage.
Išorinio uosto vystymas yra svarbus ir būtinas visai Lietuvai. Kur jis turėtų būti, numatys Lietuvos bendrasis planas. Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage. Taip pat visiškai aišku, kad Lietuva privalės statyti išorinį uostą, jei norės išlikti konkurencinga šiame regione. Išorinis uostas yra ir Klaipėdos ateities suklestėjimo garantas. Jo atsiradimas ties Klaipėda apibrėžtas šio miesto mėlynojo proveržio programoje.
„Dėl išorinio uosto sudarytas miesto pageidavimo (sąvadų) sąrašas yra didžiulis. Prašoma aiškiai daugiau nei būtų bet kokio išorinio uosto statybos poveikis miesto gyvenimui. Tačiau miestas turi kalbėtis su Vyriausybe. Miestas turėtų Vyriausybėje didesne ar mažesne apimtimi užsitvirtinti tas sąlygas, kurias pats nusimatė“, – sakė A.Vaitkus.
Svarbiausia miestas turėtų pasinaudoti valstybės kompensacijomis. Šiandien jau iškyla klausimas, ar jis sugebės pasinaudoti 2019 m. valstybės biudžete numatyta 10 mln. eurų parama Baltijos prospekto ir Šilutės sankryžos rekonstrukcijai.
Delsiant ir jau vėluojant tvirtinti Klaipėdai svarbų dokumentą, savivalda laiko įkaitais ir kai kuriuos svarbius paties miesto vystymo projektus. „Laivitės“ teritorijos vystymas ir atsiradus naujam savininkui stringa. Tame tarpe ir dėl to, kad nėra svarbių Klaipėdos miesto dokumentų. Anot A.Vaitkaus, verslas ne buvusios „Laivitės“ dalyje, bet ir kitose vietose jau kelis metus laukia savivaldybės sprendimų.
Nori visų supratimo
Nepatvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos esantis silpnas pasirodė ir meras Vytautas Grubliauskas. Silpnybė išryškėjo, kai jo mero rinkimuose nepalaikė buvusi partija. Meras su skubiai suburtu rinkiminiu komitetu tarsi blaškosi norėdamas įtikti marginalams.
Vyriausybė atsiduria dviprasmiškoje situacijoje - kaip toliau bendrauti su Klaipėdos miestu, kaip tvirtinti jam dalykinio sąvado sąlygas, jei miestas nesilaiko elementariausių bendravimo su partneriais nuostatų. Netgi pažeidžia tarybos veiklos reglamentą nesuteikdamas galimybės pasisakyti valstybės poziciją ginančio uosto atstovui.
Dėl mieste jau dvejus metus vėl ir vėl keliamų tų pačių klausimų į kuriuos dešimtis kartų atsakyta, ir Uosto direkcija šiemet nebespės pasitvirtinti uosto bendrojo plano. Tai nusikels į 2019 metų I ketvirtį.
„Uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė, bet mes nenorėtume, kad Klaipėdos miesto savivaldybė iš 28 institucijų su kuriais derinamas tas planas, būtų ta, kuri jam nepritartų. Su visais norime supratimo. Su savivaldybe vyko ginčai, bet radome sutarimus, sprendimus, kad procesai ir dėl išorinio uosto, gali vykti prie tam tikrų sąlygų“, – teigė A.Vaitkus.
Jo nuomone, Klaipėdoje, taip pat ir tarp miesto politikų yra nepagrįstų gąsdinimų, fobijų, hiperbolizavimo, noro viską stabdyti, kad tik būtų blogiau valstybei ir Lietuvos žmonėms. Uostas kaip vykdo savo vystymosi planus, taip ir toliau juos turėtų vykdyti, nesustoti, nesižvalgyti į nedidelės grupelės marginalų, rėksnių pusę, kuriais naudojasi tie, kurie neturi nieko gero pasiūlyti, bet taip siekia dėmesio sau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karklės gyventojai trūko kantrybė: svarstau grąžinti lauko tualetą, kad visi eitų ir riestų nosis7
Pajūrio regioniniame parke, esančioje Karklėje, kai kas iki šiol neturi tualeto. Viena vietos gyventoja už savo pinigus su kaimynais nusitiesė centralizuotus tinklus, tačiau įsirengti nuotekų įvado negali. Parko vadovai neduoda sutikimo siurbli...
-
Pabaigtas 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projektas
Kovo mėnesį padėtas taškas UAB „Klaipėdos paslaugos“ 13 elektra varomų autobusų įsigijimo projekte. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kontrolę vykdantys ekspertai iš Centrinės projektų valdymo agentūros ap...
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Virš Šiaulių ir Klaipėdos vyks Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė12
Virš Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmadienį vyks bendra Karinių oro pajėgų ir sąjungininkų naikintuvų treniruotė. ...
-
Klaipėdos institucijos su kariuomenės atstovais aptarė pasiruošimą mobilizacijai3
Apie 80 Klaipėdos civilinių institucijų ir Lietuvos kariuomenė derino veiksmus mobilizacijos metu, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate2
Belaukiant iškilmingo naujausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo savo grožiu rūpinasi ne tik gala koncerte balandžio 20 d. pasirodysiantys atlikėjai. Viešumui bei spindesiui rampų šviesoje ruošias...
-
V. Grubliauskas: apšaudant Odesą žuvo mano bičiulis, tikras Ukrainos patriotas S. Tetiukhinas
Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiandien savo feisbuko paskyroje pasidalino slogia žinia. Odesoje žuvo buvęs šio miesto vicemeras Sergejus Tetiukhinas ...
-
Dėl Mažosios Lietuvos herbo – abejonės104
Galiausiai patvirtintas Mažosios Lietuvos herbas, dėl kurio ietys buvo laužomos kone dešimt metų. Heraldikos komisijai vis netiko pagrindinė herbo figūra – briedis. Vis dėlto jis atsirado ant herbo skydo. Tačiau galutiniu variantu patenkin...
-
Šilumos dar teks palaukti1
Pavasaris dar neskuba džiuginti maloniais orais, savaitgalis bus lietingas ir vėjuotas, kita savaitė numatoma šalta. Gūsingi vėjai vers gūžtis ir nevilios grožėtis bundančia gamta. ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...