Santykiuose su uostu – miesto pralaimėjimas

Klaipėdoje prieš kitų metų pradžios rinkimų maratoną formuojasi situacija, kai atrodytų, buvęs stiprus meras staiga susilpnėjęs suka į marginalinę pusę.

Neleido pasisakyti uostininkams

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su uostu, verslu, mokslu ketinusi vykdyti miesto tarybos priimtą Mėlynojo proveržio programą, tarsi atsiriboja nuo jos.

Tai aiškiai pasireiškė svarstant Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir jo keitimo koncepciją. Pasakyti savo pozicijos taryboje nebuvo leista iš anksto to prašiusiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktoriui Algirdui Kamarauskui.

Abi šios institucijos yra Klaipėdos miesto Mėlynojo proveržio programos partneriai ir su kurių pagalba iki 2030 metų planuojama įkvėpti mieste taip reikalingos ekonominio proveržio gyvybės.

Dėl to, kad posėdyje nebuvo leista pasisakyti iš anksto to prašiusiam A.Vaitkui Uosto direkcija netgi buvo parengusi protesto raštą. Stebėtasi, kodėl meras galimai sąmoningai nesuteikė galimybės Uosto direkcijos vadovui pasakyti savo poziciją.

A.Vaitkus tokį veiksmą pavadino demokratijos trūkumu ir nonsensu Klaipėdoje.

„Tokia didelė struktūra kaip uostas, kuri yra svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos mastu, privalo būti išklausyta. Uostas turi aiškią viziją, kaip gyventi ir vystytis ateityje. Tarybos nariai turėjo išgirsti uosto planus, problemas, vertinimą ką uostui reiškia miesto bendrasis planas“, – svarstė A.Vaitkus.

Manoma, kad nesuteikus teisės tarybos nariams gauti visapusiškos informacijos iš uosto meras galutinai nulėmė šio klausimo svarstymo baigtį.

Savivaldybė pasirodė silpna

Minėtam tarybos posėdžiui buvo parengtas išankstinis sprendimas dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos.

Buvo siūloma, kad koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo koridoriaus bei nuo jo formuojamos buferinės želdinių zonos galiotų jei Vyriausybė apsispręs išorinį uostą statyti Klaipėdoje.

Kita nuostata buvo, kad būtina teikti pasiūlymą Susisiekimo ministerijai, jog Klaipėdos uosto ir miesto plėtros uždaviniai būtų sprendžiami kartu, kompleksiškai, sprendiniai susiję su uosto teritorija, veikla užtikrintų plėtrą bei krantų stabilizavimą.

Šie punktai dėl miesto bendrojo plano koncepcijos keitimo buvo logiški, jie išsaugojo galimybę uostui ir miestui bendradarbiauti. Tačiau Klaipėdos miesto taryba, galbūt, spaudžiama prie savivaldybės piketavusių žmonių, pasirinko sprendimą atidėti koncepcijos pakeitimo sprendimą.

Tai sukėlė tam tikros klaipėdiečių dalies euforiją. Teigta, kad pavyko sustabdyti Klaipėdos miesto bendrojo plano reikalus - neva pakišta kiaulė uostui.

Bet pati Klaipėdos miesto savivaldybė pasirodė esanti silpna, valdoma saujelės protestuojančių žmonių, darančių viską, kad vienintelis šalies uostamiestis, turintis šansų suklestėti, toliau merdėtų. Uosto atstovams, Mėlynojo proveržio programos partneriams aiškiai parodyta, kad jų nuomonės galima neklausti. Parodyta, kad valstybės pozicija nėra svarbi, nes neleista jos pasakyti valstybės, o tai reiškia visų žmonių interesus atstovaujančiam Uosto direkcijos vadovui.

Verslas nesulaukia sprendimų

Tarybos posėdyje nuskambėjo teiginiai, kad uosto bendrąjį planą su išoriniu uostu stumianti Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu maksimaliam uosto plėtros planui pritarė tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba, kurioje didžiąją dalį narių sudaro uosto atstovai, klaipėdiečiai, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kurioje vėlgi yra ne Susisiekimo ministerijos, o įvairių ministerijų atstovų ir klaipėdiečių uostininkų dauguma.

Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage.

Išorinio uosto vystymas yra svarbus ir būtinas visai Lietuvai. Kur jis turėtų būti, numatys Lietuvos bendrasis planas. Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage. Taip pat visiškai aišku, kad Lietuva privalės statyti išorinį uostą, jei norės išlikti konkurencinga šiame regione. Išorinis uostas yra ir Klaipėdos ateities suklestėjimo garantas. Jo atsiradimas ties Klaipėda apibrėžtas šio miesto mėlynojo proveržio programoje.

„Dėl išorinio uosto sudarytas miesto pageidavimo (sąvadų) sąrašas yra didžiulis. Prašoma aiškiai daugiau nei būtų bet kokio išorinio uosto statybos poveikis miesto gyvenimui. Tačiau miestas turi kalbėtis su Vyriausybe. Miestas turėtų Vyriausybėje didesne ar mažesne apimtimi užsitvirtinti tas sąlygas, kurias pats nusimatė“, – sakė A.Vaitkus.

Svarbiausia miestas turėtų pasinaudoti valstybės kompensacijomis. Šiandien jau iškyla klausimas, ar jis sugebės pasinaudoti 2019 m. valstybės biudžete numatyta 10 mln. eurų parama Baltijos prospekto ir Šilutės sankryžos rekonstrukcijai.

Delsiant ir jau vėluojant tvirtinti Klaipėdai svarbų dokumentą, savivalda laiko įkaitais ir kai kuriuos svarbius paties miesto vystymo projektus. „Laivitės“ teritorijos vystymas ir atsiradus naujam savininkui stringa. Tame tarpe ir dėl to, kad nėra svarbių Klaipėdos miesto dokumentų. Anot A.Vaitkaus, verslas ne buvusios „Laivitės“ dalyje, bet ir kitose vietose jau kelis metus laukia savivaldybės sprendimų.

Nori visų supratimo

Nepatvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos esantis silpnas pasirodė ir meras Vytautas Grubliauskas. Silpnybė išryškėjo, kai jo mero rinkimuose nepalaikė buvusi partija. Meras su skubiai suburtu rinkiminiu komitetu tarsi blaškosi norėdamas įtikti marginalams.

Vyriausybė atsiduria dviprasmiškoje situacijoje - kaip toliau bendrauti su Klaipėdos miestu, kaip tvirtinti jam dalykinio sąvado sąlygas, jei miestas nesilaiko elementariausių bendravimo su partneriais nuostatų. Netgi pažeidžia tarybos veiklos reglamentą nesuteikdamas galimybės pasisakyti valstybės poziciją ginančio uosto atstovui.

Dėl mieste jau dvejus metus vėl ir vėl keliamų tų pačių klausimų į kuriuos dešimtis kartų atsakyta, ir Uosto direkcija šiemet nebespės pasitvirtinti uosto bendrojo plano. Tai nusikels į 2019 metų I ketvirtį.

„Uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė, bet mes nenorėtume, kad Klaipėdos miesto savivaldybė iš 28 institucijų su kuriais derinamas tas planas, būtų ta, kuri jam nepritartų. Su visais norime supratimo. Su savivaldybe vyko ginčai, bet radome sutarimus, sprendimus, kad procesai ir dėl išorinio uosto, gali vykti prie tam tikrų sąlygų“, – teigė A.Vaitkus.

Jo nuomone, Klaipėdoje, taip pat ir tarp miesto politikų yra nepagrįstų gąsdinimų, fobijų, hiperbolizavimo, noro viską stabdyti, kad tik būtų blogiau valstybei ir Lietuvos žmonėms. Uostas kaip vykdo savo vystymosi planus, taip ir toliau juos turėtų vykdyti, nesustoti, nesižvalgyti į nedidelės grupelės marginalų, rėksnių pusę, kuriais naudojasi tie, kurie neturi nieko gero pasiūlyti, bet taip siekia dėmesio sau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Manau

Manau portretas
Ką besakytum, o Klaipėdos uostas yra super. Krova auga, pinigų į valstybės biudžetą daugėja, klaipėdiečių, kurie dirba uoste atlyginimai didėja. Kuo daugiau bus Lietuvoje turtingų žmonių, tuo mažiau bus inkščiančių.

SENIAUSIOS PASAULIO PROFESIJOS:

SENIAUSIOS PASAULIO PROFESIJOS: portretas
Žurnalistika, špionažas (Putinas taip sakė) ir... kas ten dar trečiu numeriu?..

Ot teip.

Ot teip. portretas
Stiprus meras? Čia šita šavalka stiprus meras? Baltijos pr. pavertes automagistrale, keltų kompanijos naudai (dabar jug keltai trumpiau plaukia per uostą ir sutaupo ne dešimt ir ne dvidešimt tonų kūro per metus), ar šita šavalka stiprus meras? Meras pas kurį mieste pristatyta šviesoforų, kurie veikia velniai žinant kokiais dėsniais? Apskritai, meras debilas, pas kurį mieste iš dviejų kelio juostų viena išskiriama viešajam transportui. Tai ne stiprus meras, tai arba tinginys, arba dar blogiau vagis. Dabar kas liečia poną Vaitkų, arba kitaip vadinama Mr.PanicMan. Jam Klaipėda ir mes su jumis esame balastas. Svarbu būtu babkes, jug uostas dabar pagrindinis pragyvenimo šaltinis Lietuvai, neskaitant mokesčių. Daugiau nieko ir neturim. Bet ar Klaipėdiečiai kalti? Ar pažiurėkime kas ten Vilniuje prisišiko?
VISI KOMENTARAI 32

Galerijos

Daugiau straipsnių