Saulės energija – ir Lietuvos daugiabučiams

Neretai po pusę ir daugiau minimalios algos už šilumą būstuose paklojantiems lietuviams žodžiai „šildymo sezonas“ skamba tarsi prakeiksmas. Nuolat brangstančios paslaugos daugiabučių gyventojus jau verčia mąstyti ne tik apie tradicinę renovaciją, bet ir atsigręžti į alternatyvius energijos šaltinius.

Liks tik popieriuje?

Daugiabučio namo Malūnininkų g. 1/Švyturio g. 12 savininkų bendrija taps pirmoji uostamiestyje, į renovacijos investicinį planą įtraukusi ir saulės kolektorių įdiegimo galimybę.

„Mes renovuojame namus, bet nesistengiame skiepyti saulės energijos, – teigė projekto vadovas, žinomas uostamiesčio inžinierius projektuotojas Jurijus Bachitovas. – O kadangi Lietuvoje nevienodos sąlygos – viename mieste gali būti vienoks saulės intensyvumas, kitame – kitoks, tai bus pirmasis teorinis variantas, kai bus labai realiai paskaičiuota, kiek energijos galės pagaminti saulė, ne Vilniaus, Kauno ar Panevėžio, o Klaipėdos sąlygomis.“

Pašnekovas teigė, jog tikslius duomenis turės jau šių metų pabaigoje, tačiau numatomos investicijos į projektą toli gražu nenuteikia optimistiškai. Preliminariai skaičiuojama, jog įdarbinti saulę 78 butų pastate kainuotų apie 190 tūkst. litų.

„Investicijos didelės, tad jei bendrija nesuras jokio rėmimo, ji šių darbų tiesiog nesiims“, – pripažino J.Bachitovas.

Tad specialistas įsitikinęs, kad tokio pobūdžio pionieriškus projektus valstybė turtėtų remti ne 15, o kone 100 proc.

„Kiekvienas miestas galėtų turėti bent po vieną ar du tokius pavyzdinius projektus: kokiai nors valstybinei įstaigai – mokyklai, ligoninei ar universitetui – ir privačiam objektui, pavyzdžiui, daugiabučiui“, – mano pašnekovas.

Šildys patalpas ir vandenį

Kol klaipėdiečiai dar tik gyvena vizijomis, Panevėžyje jau baigiamas įgyvendinti ambicingas projektas.

Marijonų g. 31 ir 31A namų savininkų bendrija nusprendė ne tik iš esmės rekonstruoti avarinės būklės pastatą, bet ir įrengti terminius saulės kolektorius.

Ant pietinės pastato stogo pusės šiuo metu baigiami montuoti saulės kolektoriai užims 60 kv. m plotą. Bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė vylėsi, kad visa sistema turėtų pradėti veikti maždaug po dviejų savaičių.

Tikimasi, kad aštuonis mėnesius per metus kolektoriai vandenį įšildys maždaug iki 70 laipsnių karščio.

Šiuo metu patalpoms apšildyti bei karštam vandeniui paruošti tarnauja naujai įrengta dujų katilinė. Ji pastato gyventojams pravers ir tada, kai būtinoms reikmėms saulės energijos pristigs.

Žvelgė į rytdieną

B.Valkiūnienė pasakojo, jog prieš pusantrų metų pasiryžę renovacijai bendrijos nariai domėjosi įvairiomis alternatyvomis.

„Dujas visas pasaulis laiko atgyvena, tai vakarykštė diena. Kai pradėjome dairytis, ką dar prie dujų prijungti, saulės kolektoriai buvo tai, ką pirmiausia pradėjome “čiupinėti„. Bet mus išgąsdino kosminės kainos. Svarstėme daug kitų variantų – oras-oras, oras-vanduo, geoterminis šildymas ir kita. Ir netikėtai išlindo informacija apie visai kitokias saulės kolektorių kainas. Tada jau kažką pradėjome rimčiau galvoti“, – šypsojosi pašnekovė.

B.Valkiūnienę nustebino klaipėdiečių projekto įgyvendinimo vertė. Tiesa, panevėžiečių pastate yra perpus mažiau – 36 butai.

„Mūsų viso renovacijos projekto vertė 1,2 mln. litų. O saulės kolektoriai sudaro labai nedidelę išlaidų dalį – apie 41 tūkst. litų su visu montavimu ir kita. Bene daugiausiai mūsų pinigų – pusę milijono litų – “suvalgo„ šlaitinis stogas, kuris buvo visiškai supuvęs“, – aiškino pašnekovė.

Neturėtų būti egzotika

Pirmininkė pripažino, jog bendrija nesiorientavo į paskutinį technikos žodį, bet siekė pasirinkti bent jau optimaliai efektyvų variantą.

„Techniškai tai nėra sudėtingi dalykai. Bet jei į tai žiūrima kaip į egzotiką ar galimybę pasipelnyti, tada kitas reikalas, kaina gali išaugti du tris kartus. Reikia geros logistikos ir vadybos – pasiieškoti tiekėjo, kuris bendrautų tiesiogiai su gamintoju, – patarė pašnekovė. – Kai viename žurnale kažkoks teoretikas paskaičiavo, jog mūsų sistema turėtų kainuoti 110 tūkst. litų, man tai sukėlė šypseną. Panevėžyje kaip tik baigiamas rengti panašus projektas, kainos santykis nuo mūsų mažai skiriasi.“

Namo renovacijai padengti gyventojai paėmė lengvatinę paskolą 20-čiai metų. Kas mėnesį vienai šeimai teks sumokėti maždaug po 160 litų.

„Turime autonominį šildymą, gyventojai jau dabar šildosi, ir gali tai daryti kada nori. Pavyzdžiui, rugpjūtį mano 5 asmenų šeimai vandens pašildymas ir gyvatukas atsiėjo 34 litus. Vandens netaupome, šalti nebereikia“, – teigė pašnekovė.

Galimybės – beribės

B.Valkiūnienės skaičiavimu, įdarbinus saulę, vasarą namo gyventojams ne tik nebereikės mokėti už vandens pašildymą, bet ir susidarys energijos perteklius.

„Vokiečiai naudotų akumuliacines talpas, kuriose tą šilumą išsaugotų iki rudens, žiemos. Bet mums šios technologijos jau per brangios. Galimybių yra be galo daug. Bet jei mes tą šildymosi laiką galime sumažinti, kad ir naudodamiesi kokia kita tradicine energija, jau yra labai gerai“, – teigė bendrijos pirmininkė.

B.Valkiūnienė taip pat vylėsi, jog galbūt alternatyvios energijos sistemai pastate įrengti dar pavyks gauti 100 proc. paramą iš klimato poveikio mažinimo programos „Life“.

Šiais metais pagal ją Lietuvai skirta 30 mln. litų.

Kišo pagalius į ratus

Pašnekovė neneigė, jog pastaruoju metu bendrija sulaukia didelio susidomėjimo – panevėžiečiai ne tik įgyvendina kol kas analogų Lietuvoje neturintį pažangų renovacijos projektą, bet ir sugebėjo atsisakyti „Panevėžio energijos“ paslaugų.

Tačiau, pasak B.Valkiūnienės, reikėjo numinti vargo kelius, kol pavyko išsivaduoti iš monopolininko gniaužtų.

„Visa tai pasidarėme savo nervų ir sveikatos sąskaita, turėjome kovoti žiauriai. Vien dėl to, kad tokio precedento nebūtų, mūsų kovą atsivežti saulės kolektoriai iki šiol dulkėjo sandėlyje, nes negavome eilinio leidimo renovacijai, statyboms, kliuvo viskas, net techninio projekto antraščių šriftas“, – prisipažino bendrijos pirmininkė.

Pašnekovės nuomone, daugelis šalies gyventojų nesiryžta tokiam žingsniams, ne žino, koks pasipriešinimas jų laukia.

„Dvi stiprios jėgos tuo absoliučiai nesuinteresuotos. Pirma – tai šilumininkai monopolininkai, antra – politinės jėgos. Abejos šios stovyklos mums stipriai kvėpavo į nugarą“, – vaizdžiai kalbėjo B.Valkiūnienė.

Saulės energijos potencialas Lietuvoje

Lietuva geografiškai nėra tokia palanki saulės energijai panaudoti kaip valstybės, esančios arčiau ekvatoriaus, tokios kaip Malta ar Kipras.

Mūsų šalyje metinis saulės energijos kiekis, krentantis į horizontalų 1 kv. m ploto paviršių, kiek didesnis nei 1000kW/m. Atskirais metais šis kiekis gali šiek tiek svyruoti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Tačiau Lietuva patenka į labai palankią saulės spinduliuojamos energijos anomalijos zoną. Tam ypač palanki visa šiaurinė ir didžioji dalis vakarinės pusės.

Saulės energiją tiesiogiai panaudoti apsunkina tiek metų, tiek ir paros saulės energijos intensyvumo netolygus pasiskirstymas. Didžiausias intensyvumas – gegužę, birželį ir liepą. Mažiausias – lapkritį, gruodį ir sausį.

Didelę įtaką saulės energijos intensyvumui turi klimatinės sąlygos. Meteorologiniai stebėjimai rodo, kad saulėtų dienų skaičius Lietuvoje pasiskirstęs nevienodai.

Daugiausia saulėtų valandų per metus yra pajūryje – apie 1900, mažiausia – rytiniame šalies pakraštyje – 1650. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje – 1908 valandos per metus.

Saulės spinduliavimas Lietuvoje – apie 1200 kWh/kv. m į optimaliai orientuotą paviršių yra panašus kaip Vokietijoje, Olandijoje ar kitose Europos valstybėse, kur pastatyta jau nemažai saulės elektros generavimo įrenginių.

masinos.net inf.


Šiame straipsnyje: saulės energija

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
saules energija pokolkas yra govno , pinigu ismetimas , nesuprantu ar pajuryje debiloidai gyvena ir nesupranta kad vejas prie juros .

666

666 portretas
paziurejus i kainas tai atrodo kad ten arba auksu degtas tas stogas arba gyventojai truputi su sveikatos problemomis ir nesiorentuojantys lietuvoje , na nebent ten dalis tos firmos savininku kurie is to turi tikraja nauda o kiti atpirkimo oziai nors ir pvz : savivaldybes butai - savivaldybe - lietuva

jop

jop portretas
vejas tikrai gerai bet girdejau kad mafia neleidzia ta bizniuka klp sukti kazka A.Bosas maste apie vejo jegaines
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    27
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    11
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    11
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    14
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    3
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
  • Kas gali tapti kriviu?
    Kas gali tapti kriviu?

    Klaipėdietis profesorius įrodė, kad Lietuvoje galima tapti bet kuo. Ramūnas Povilanskas yra vienintelis Lietuvoje individualiosios įmonės savininkas, savo pareigas įregistravęs kaip krivio. Tokį savotišką pokštą iškrėsti leido ...

  • Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą
    Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą

    Šiemetiniai "Auksinės krivūlės" apdovanojimai klaipėdiečiams buvo ypač sėkmingi. Miesto tarybos nariui Vytautui Čepui už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui įteiktas "Auksinės krivūlės riterio...

    3
Daugiau straipsnių