Savivaldybės laiškas sukėlė sumaištį: kelininkai nebežino, kaip dirbti

"Dėl vieno karto sutinkame, bet dėl antro – ne. Galvoja: pasnigo ir varome. Sumokės. Absurdas. Nenorime, kad taip būtų. Neužteksime pinigų. Todėl ir gimė raštai, kad kelininkai atsakingiau žiūrėtų į darbą. Norime sutramdyti. Mūsų žmonės naktį nedirba ir negalime patikrinti", – pabrėžė direktorius.

Todėl, anot L.Dūdos, ir pasiūlyta kelininkams reaguoti į policijos pranešimus.

"Policija turės teisę pranešti valytojams apie ekstremalias situacijas. Tada šie važiuos ir valys gatves, kuriose kyla bėdų, be eilės. Gatves reikia barstyti, kada reikia, o ne kada sugalvoji", – pabrėžė vadovas.

D.Zokas aiškino, kad gatvės buvo barstomos lapkričio 25 ir 26 dienomis. Abu kartus darbai buvo pradėti 4 valandą. Anot vadovo, tada vyravo neigiama oro temperatūra.

"Savivaldybė negali apsispręsti, ar reikia gatves barstyti, ar nereikia, nes iš trobos neišeina. Jie nežino, kas vyksta 3–5 valandą, nes miega. Atvažiavus apie 8 val. į darbą labai lengva vadovauti, esą nereikėjo barstyti gatvių. Kiekvieną rudenį dėl gatvių valymo kyla painiava", – tvirtino D.Zokas.

Pasak jo, nors pirmadienio rytą šiaurinė miesto dalis buvo barstoma, pietinė – ne, nes nebuvo būtinybės. Barstomi buvo tik tiltai, viadukai, įkalnės, nuokalnės.

Budi po vieną mašiną

Uostamiesčio gatves prižiūrintys kelininkai tvirtino, kad problemų gali kilti ir dėl to, jog abiejose miesto dalyse buvo tik po vieną mašiną. Pagal sutartį jų turi būti dvi.

Dėl šiltų orų sumažinti budinčių automobilių skaičių paprašė miesto savivaldybė.

"Kai šilti orai, dviejų mašinų tikrai nereikia. Prašysime sugrąžinti, kai prasidės šalčiai ir operatyviau reikės valyti įkalnes, nuokalnes, tiltus, viadukus", – tvirtino L.Dūda.

Anot jo, iš pradžių svarstyta apskritai atsisakyti budėjimo, bet vėliau apsigalvota, nes gali kilti problemų, jei staiga pašals ir bus slidu.

"Kelininkai negalės operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, o tokių naktų buvo", – pabrėžė vadovas.

Abiejų gatves valančių įmonių vadovai sutiko, kad tokio skaičiaus budinčių mašinų užtenka ne visada.

"Viskas priklauso nuo oro sąlygų. Jei tokios, kaip šį rytą, vienos budinčios mašinos neužtenka. Reikėtų dviejų. Tačiau būna dienų, kai reikėtų ir 4 ar 5 mašinų, kad nebūtų slidžių ruožų", – aiškino L.Žemaitis.

Vienos mašinos valandos budėjimas šiaurinėje miesto dalyje savivaldybei atsieina 9,97 lito, pietinėje – 6 litai.

Skaičiuojama, kad per mėnesį budėjimas vidutiniškai trunka 592 valandas. Savaitgaliais – visą parą, darbo dienomis – 16 val. Be to, budėjimas baigiasi, kai kelininkai išvažiuoja valyti gatvių.

Dviejų automobilių budėjimas šiaurinėje miesto dalyje savivaldybei atsieina – apie 12 tūkst., pietinėje – apie 7 tūkst. litų per mėnesį.

Komentaras
Petras Kaučikas
Valstybės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" direktorius

Kelius vakar jau barstėme. Prieš rytą šalo. Kiekviename rajone – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo – yra tarnyba. Turime patvirtintą tvarką, kada reikia barstyti ir valyti kelius. Kiekviena tarnyba pati sprendžia, kada tai daryti. Jokių nurodymų nei iš mūsų, nei policijos nelaukia. Tarnybos mato realią situaciją ir sprendžia, ką ir kada daryti. Mes tik atliekame kontrolę. Klaipėdos mieste blogai yra tai, kad buvo privatizuota savivaldybės gatvių valymo įmonė. Yra netvarka. Gatvės neturi tikro šeimininko. Jos priklauso savivaldybei, o valo privačios įmonės. Kyla ginčai. Kelininkai pabarsto gatves, o savivaldybė aiškina, kad blogai – nereikėjo. Kitą kartą nepabarsto – pyksta, kad slidu. Miesto valdžia turėtų leisti pačioms įmonėms spręsti, kada barstyti ir valyti gatves. Savivaldybė turi užsiimti kontrole, o ne aiškinti, kaip dirbti kelininkams. Policija šioje situacijoje apskritai niekuo dėta. Jos ne tokia paskirtis. Būna atvejų, kai policija pastebi slidžius kelius ir praneša mums. Tačiau jie tik suteikia informaciją, o ne reguliuoja, kaip reikia dirbti. Dabar mieste vadovauja visi, kas netingi.