Senosioms vėtrungėms prašo daugiau dėmesio

Jūrinių papročių puoselėjimu besirūpinanti Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ketina rekomenduoti valdžios institucijoms 2014-uosius skelbti Vėtrungės metais.

Apie tai bus diskutuojama rugsėjį vyksiančiame šios tarybos pasitarime. Jei ne visos šalies mastu, tai bent Lietuvos pamaryje Vėtrungės yra analogų pasaulyje neturintis atributas. Į vėtrunges dėmesį jau atkreipė ir Kaliningrado srities valdžia. Pradėti kurti planai, kaip atgaivinti vėtrunges šiame krašte.

Vėtrungių priešistorė siekia XIX amžių. 1844 metais anuometis laivybos Kuršių mariose inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido įsakymą, privalomą vykdyti visiems marių žvejams.

Tais laikais aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai, kuriuose gyveno žvejai.

Jie privalėjo paženklinti savo laivus stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną – pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą – rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas).

Tokie laivų išskirtinumai leido lengviau kontroliuoti žūklę Kuršių mariose. Vėtrungės puošdavo kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes. Pradžioje jos nebuvo įmantrios, gamintos iš paprasčiausios skardos, nudažomos juodai balta spalva. Gale pritvirtindavo raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė.

Vėliau žvejai pradėjo puošti priešvėjinę dalį įmantriais mediniais raižiniais. Juose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, gamtos motyvai. Iš jų galima buvo sužinoti apie kurėno savininko šeimą, jo turtinę padėtį.

Anuomet žvejai laiveliuose Kuršių mariose praleisdavo ištisas paras, neišlipdami į krantą. Plokščiadugniuose laivuose kūrendavo laužus, gamindavosi maistą. Kovodami su nuoboduliu žvejai ėmė drožinėti iš medžio įvairių formų plokšteles. Jas nuspalvindavo ir pritvirtindavo šalia identifikacinio kaimo ženklo. Taip gimė unikaliosios pamario vėtrungės.

Autentiškų XIX–XX a. vėtrungių pavyzdžių iki mūsų laikų yra išlikę vos keletas. Jos saugomos muziejuje Nidoje. XXI amžiuje vėtrungės pradėjo grįžti į viešąjį gyvenimą, vis dažniau naudojamos ne tik kaip suvenyras, bet ir kaip gyvenamosios aplinkos puošmena, dovana ar asmeninis šeimos istorijos meninis atspindys. Vėtrungės labiau paplitusios tik Neringos savivaldybės teritorijoje ir nepelnytai pamirštos Klaipėdoje, nepakankamai išnaudojamos reprezentaciniais tikslais Šilutės rajone.

Todėl tikslinga prikelti pamario vėtrunges, kurios galėtų būti kaip vienas labiausiai Lietuvos pamarį, pajūrį atspindintis ir viešajame sektoriuje kraštą reprezentuojantis simbolis.