- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Bendrijos „Šernai“ pirmininkė paaiškino, kad net savais pinigais sodininko pastatyta tvora yra visos bendrijos nuosavybė, o priversti jį kaimynams išdalyti raktus nuo vartelių – ne jos valioje.
-
Galimybės: jauna mama norėtų išeiti į mišką pasivaikščioti, bet kaimynai neleidžia naudotis varteliais.
-
Realybė: šalia brangių vartų gyvenantis sodininkas rodė pirmininkei, kad ne tik jo su kaimynu įrengti varteliai užrakinti, bet ir visi kiti.
-
Realybė: sodininkė Audronė tikino, kad per 40 metų vartelių problema niekam nebuvo kilusi.
Ar sodininkų bendrija yra atskira respublika, gyvenanti tik pagal jos narių patvirtintus nuostatus? Toks klausimas kilo neseniai sodų bendrijoje "Šernai" apsigyvenusiai šeimai, kuri savo kailiu pajuto kaimynų savivalę.
Moterį užrakino miške
"Motinos dieną iš sodų teritorijos išėjome su vaikais į mišką. Mažylį vežiausi vežimėlyje, vyresnėlę vedžiausi už rankos. Sutikome žmogų su šunimi. Jis matė mus, bet netrukus po to, kai prasilenkėme, užrakino vartelius į sodus. Likome miške. Ėjome palei tvorą ir visi, kiek pastebėjome, varteliai buvo užrakinti. Tik vienas žmogus mus įleido, kitu atveju būčiau turėjusi pėdinti mišku iki bendrijos vartų kilometrą, o gal ir daugiau", – pasakojo dviejų mažylių mama Rima Valuckienė, neseniai su šeima apsigyvenusi sodų bendrijoje "Šernai".
Namas, kuriame įsikūrė šeima, yra netoli bendrijos krašto, kurį nuo miško skiria griovys ir tvora. Joje beveik ties kiekvienu sodų masyvo pakraštyje esančiu namu įrengti varteliai.
Jauna mama džiaugiasi gyvendama netoli miško, kuriame yra takų, tinkamų vaikštinėti su vežimėliu.
Jauna moteris norėtų čia pavaikštinėti su vaikais, pasirinkti miško uogų, žolelių, rudenį – grybų.
Arčiausiai jaunai mamai esantys tokie varteliai nukalti kalvio. Brangi ir pati tvora, tai akivaizdu vien į šiuos objektus pažvelgus.
To paties meistro darbo tvorelė atriboja sodininko sklypą nuo kaimynų.
Tačiau tarp namo ir tvoros palei bendrijos ribą žyminčio griovio yra bendras kelias, kuriuo naudojasi visi aplinkiniai sodininkai.
Tad masyvioji tvora skiria ne ją pastačiusio vyro valdą nuo valstybinės žemės, o sodų bendrijos ribą nuo miško.
"Nėra ko rinkti erkių"
R.Valuckienė klausė ją už tvoros palikusio vyro, kaip šis patenka į mišką.
"Atsakė, kad pro vartelius. Kai paklausiau, kaip aš galiu padaryti tą patį, pasakė, kad jis turi raktą, bet man neduos, nes tai yra jo privati nuosavybė. Kai dar ir dar kartą paklausiau, kieno yra varteliai, vyras susiprato ir pasakė, kad tvora, kurią jis pastatė, yra bendrijos, tad visų jos narių nuosavybė. Tas pats žmogus man aiškino, kad nėra reikalo man vaikščioti į mišką erkių rinkti, nes jo šuniui viena jau įsisegė", – savivale stebėjosi jauna moteris. – Kai pasakiau, kad bandysiu aiškintis, ar jis tesėtai elgiasi, kaimynas pareiškė, kad tokių, kaip aš, buvo daug, bet nė vienas nieko nepešė, nors ir kaip stengėsi."
Pasikalbėjusi su artimiausiais kaimynais R.Valuckienė sužinojo, kad į mišką per čia pat esančius vartelius negali patekti ir jie. Ne kartą žmonės bandė spręsti problemą, bet viskas baigdavosi niekuo.
Raktus nuo vartelių turintys sodininkai jais nesiteikė pasidalyti su kaimynais.
Nebežinodama, kaip išspręsti problemą, dviejų vaikų mama raštu kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininkę Dainą Baronienę.
Bijo sraiges renkančių benamių
Vakar susitikti su R.Valuckiene ir vietoje išsiaiškinti problemą atvažiavo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojos bei pirmininkė D.Baronienė.
Kai būrelis žmonių susirinko prie brangiosios tvoros ir užrakintų vartų, čia atėjo ir neprisistatęs kaimynas.
Vyras aiškino, kad be tvoros sodai būtų siaubiami benamių, kurie dabar ieško landos patekti į bendrijos teritoriją, mat jų verslas – rinkti sraiges.
"Tik palik vartus neužrakintus, tuoj pilni sodai benamių bus. Mes tos moters nepažįstame, net matę anksčiau nebuvome, kodėl turėtume jai duoti raktus? Tvorą tvėrėme per pusę su kaimynu, ji labai brangi, todėl apdrausta. Tik pabandykite paliesti, pamatysite, ką reiškia turėti reikalų su draudimu", – grasino vyras.
Žmogus pripažino, kad prabangiąją tvorą užsakęs jo artimiausias kaimynas yra išplaukęs į jūrą, be jo rakto nesiryžtų niekam duoti.
Įpareigoti tvarkyti pagriovį
Situaciją bandė aiškinti bendrijos "Šernai" pirmininkė. Ji pasakojo, kad 1969-aisiais susikūrusi bendrija dar tarybiniais metais buvo apjuosta grioviu, kurio viduriu driekiasi riba tarp sodų ir valstybinio miško.
Vėliau sodininkų pinigais nuo miško buvo atsitverta tinkline tvora. Tada jokių vartelių nebuvo, vienintelis būdas patekti į mišką buvo pėdinti iki bendrijos vartų.
Daugelyje vietų ši išsikraipiusi, surūdijusi tvora tebėra išlikusi. Ji padeda gintis ir nuo miško žvėrių.
Bendrijos nariai ne tik moka mokesčius, bet ir turi atlikti tam tikras prievoles.
Tie, kurių sklypai ribojasi su grioviu, įpareigoti šienauti griovio kraštus anapus tvoros ir prižiūrėti, kad griovys būtų švarus bei neužverstas.
Pasak D.Baronienės, daugelis pasigaminusiųjų vartelius tvirtino juos įsirengę būtent dėl tokios prievolės.
"Manęs niekas niekada neprašė jokių raktų. Jei žmogus ateitų ir gražiai paprašytų, gal ir duočiau", – svarstė atokiau gyvenantis sodininkas Petras.
Dar viena bendrijoje nuolat negyvenanti, bet dažną dieną sode leidžianti moteris tvirtino, kad per daug metų niekada ir niekas jos net neprašęs ne tik raktų, bet ir atrakinti vartelius, kuriuos ji taip pat įrengė savo lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai20
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai4
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą6
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos3
Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?23
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai25
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Dar kartą keitė statinio S. Nėries gatvėje paskirtį: bus gydymo įstaiga?4
Baigiamo statyti naujo pastato S. Nėries gatvėje paskirtis per pastaruosius penkerius metus keičiama jau trečią kartą. Pradžioje projektas sumanytas kaip jaunimo nakvynės namai, paskui nuspręsta, kad tai bus viešbutis, tačiau galiausiai apsisp...