Siekti tikslo lietuvaičius moko pasaulyje populiari programa

Lietuvoje prie šios programos jau prisidėjo 60 bendrojo ugdymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Kai Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos tikybos ir psichologijos mokytojai Simonai Jurčei buvo pasiūlyta tapti vieną iš programos vadovių gimnazijoje – ji iki to momento nebuvo girdėjusi apie programą. Nepaisant to, kad tai buvo jai nauja patirtis - pirmaisiais metais mokytoja tapo žygio vadove, o antraisiais ėmėsi ir DofE vadovės – mentorės vaidmens. Pradžia šiek tiek baugino, tačiau greitai paaiškėjo, kad baimintasi be reikalo. S. Jurčė papasakojo apie programą savo mokiniams ir nesunkiai juos sudomino.

Patikima rekomendacija stojant ar ieškant pirmojo darbo

Programa kviečia joje dalyvaujančius jaunuolius nuo 14 m. išsikelti po jiems asmeniškai prasmingą ir įdomų tikslą keturiose programos srityse – savanorystės, sporto, įgūdžių tobulinime ir išeiti į žygį gamtoje. Kasdieninę kelionę savo tikslų link dalyviai fiksuoja mobilioje aplikacijoje savo telefone. Kiekvienas jaunuolis, 100 proc. pasiekęs visus savo užsibrėžtus tikslus, apdovanojamas pasirinkto programos lygmens bronzos, sidabro ar aukso ženkleliu ir tarptautiniu sertifikatu. Didinga ir smagi apdovanojimų ceremonija vyksta Jungtinės Karalystės ambasadoje Vilniuje. Mokinius sveikina ambasadorius, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, mokytojai, artimieji. Gauti tarptautiniai DofE programos sertifikatai yra vertinami dalies Didžiosios Britanijos universitetų, tarptautinių kompanijų - jie prilygsta puikiai rekomendacijai darbinantis, ypatingai kai jaunas žmogus dar neturi didelės profesinės patirties. Nemažą dalį jaunuolių būtent ši programos nauda paskatina pradėti joje dalyvauti, tačiau, pasiekę savų tikslų, patyrę, ką reiškia didžiuotis savimi ir kaip malonu patirti sėkmę, jauni žmonės supranta, kad didžiausia vertybė yra jų asmenybės ir fizinis tobulėjimas už kurį jie dar ir apdovanojami.

Savanorystė – ne tik padovanotas laikas kitiems, bet tai ir gėrio šaltinis

Mokytojams nesunku pastebėti, kad DofE programoje dalyvaujantys mokiniai lengviau bendrauja, atkakliau siekia tikslų, išmoksta prisiimti atsakomybę ir spręsti netikėtai iškylančias problemas. Įsijungusieji į programą tikina, kad mokslams ji netrukdo, priešingai, išmoko dalykų, kurių per pamokas moksleiviai neįgyja. Dešimtokas Algimantas Kozlovas iš Mažeikių pirmus metus dalyvauja DofE programoje. Vaikinas pasirinko savanoriauti vaikų darželyje, kai sužinojo, kad darželis „Eglutė“ ieškojo norinčių savanoriškai organizuoti veiklas ikimokyklinio amžiaus vaikams. „Vaikams linksma susitikti su jaunu žmogumi ir daug smagiau leisti laiką nei su kasdien grupėje sutinkama auklėtoja. Mes drauge statome namus iš kaladėlių, žaidžiame šaškėmis. Beje, mane nustebino, kad būdami tokie maži darželinukai visiškai rimtai žaidžia šį žaidimą. Į darželį ateinu kartą per savaitę, labai gera matyti, kaip jie vaikai apsidžiaugia mane pamatę. Kai kažkur mieste sutikę mane jie džiaugsmingai sveikinasi, suprantu, kad aš ir pats pasisemiu nemažai gėrio“, – atviravo A. Kozlovas. Vaikinas prisipažino, kad dalyvauti programoje apsisprendė galvodamas apie ateitį, nes A. Kozlovas svajoja apie studijas Didžiojoje Britanijoje. Pradėjęs dalyvauti joje paauglys pajuto, kad jam kur kas lengviau prisiversti lankyti ledo maniežą, kur tobulinasi čiuoždamas, o įgūdžių dalyje išsikėlė tikslą - išmokti fotografijos meno.  

Programoje, kaip ir gyvenime, svarbiausia maratonas, o ne sprintas

S. Jurčė savo gimnazijoje šiemet vadovauja dviem jaunimo grupėms, viena jų siekia bronzos, kita – jau sidabro ženklelių. Pirmaisiais metais programoje dalyvavo šeši gimnazijos moksleiviai, šiemet – jau dvylika.

„Esu tikra, kad ši programa sukurta atsakingiems ir siekiantiems tikslo jaunuoliams. Tai nėra paprastas būrelis, kurį vaikai lanko, kada nori. Tai yra nuolat atliekamas darbas siekiant tam tikro tikslo. Unikalu, kad šios programos dalyviai nevertinami pažymiais ar balais. Kiekvienas varžosi tik pats su savimi, pats iškelia sau tikslą ir jo nuosekliai siekia. Programa tuo ir unikali, kad kiekvienam pagal jo galimybes leidžia išsirinkti jam patinkančias sritis ir jose siekti savo tikslų“, – paaiškino mokytoja S. Jurčė.

Žygio dalis yra viena iš keturių programos dalių. Žygiui visi komandos nariai ruošiasi drauge ir visi kartu sukuria jo planą, jam ruošiasi ir drauge keliauja. Į žygį susiruošia nuo keturių iki septynių moksleivių. Jie gali naudotis tik kompasu ir žemėlapiu, tad pasiruošti žygiui reikia itin kruopščiai, apgalvojant kiekvieną detalę ir smulkmeną. Žygio metu nevalia prašyti bet kokios kitų žmonių pagalbos. Bronzos lygio žygis trunka dvi dienas ir vieną naktį, kasdien įveikiant ne mažiau 14 kilometrų. Tuo tarpu jau sidabro siekiantys dalyviai išsiruošia į trijų dienų ir dviejų naktų iškylą. Tokie žygiai turi turėti konkretų tikslą ir prasmę. Pavyzdžiui, 2017 metais, S. Jurčės mokiniai užsibrėžė tikslą aplankyti septynis piliakalnius. Po iškylos mokiniai sukūrė filmuką ir pristatė jį savo ir kitų mokyklų mokiniams. Visa tai grupės nariai turi atlikti drauge.

„Nors jaunuoliai kruopščiai ruošėsi, visų smulkmenų numatyti neįmanoma. Pavyzdžiui, žemėlapiai rodė keliukus ten, kur realiai buvo tankiai sužėlęs miškas ir pelkės, tad mokiniams teko ieškoti kelio brendant per pelkes. Kai vienas grupės narys pametė miegmaišį, visiems drauge teko galvoti, kaip išmiegoti nesušalus. Tokios kritinės situacijos parodo, kaip jaunuoliai pasiruošę įveikti nenumatytas kliūtis, ar sugeba nepasimesti. Tokio žygio metu dalyvių grupę tam tikruose maršruto taškuose stebi grupės visai nepažįstantis, iš kito miesto ar kitos šalies atvykęs žygio vertintojas. Jis siekia suprasti ar mokiniai moka dirbti komandoje, ar visų darbų neprisiima kuris vienas. Jei kuris padarys kažką ne taip, visa komanda neteks įvertinimo ir grupei teks ruoštis dar vienam komandiniam žygiui. Taip ugdomas atsakomybės jausmas“, – dalijosi patirtimi programos vadovė.