Signataras grįžo į Tėvynę po mirties

Jau netrukus iškilaus buriuotojo, Klaipėdos geležinkelio ruožo gydytojo, Tilžės akto signataro bei lietuvybės puoselėtojo Valterio Didžio bei jo žmonos palaikai atguls Bitėnų kapinaitėse.

Tuo metu, kai lietuviai bėga iš tėvynės ieškodami geresnio gyvenimo svetur, karo audrų išblaškytų Lietuvos patriotų palikuonys stengiasi sugrąžinti tėvų palaikus į protėvių žemę. Jau netrukus iškilaus buriuotojo, Klaipėdos geležinkelio ruožo gydytojo, Tilžės akto signataro bei lietuvybės puoselėtojo Valterio Didžio bei jo žmonos palaikai atguls Bitėnų kapinaitėse.

Muziejuje pamatė tėvo parašą

Martyno Jankaus memorialinio muziejaus, esančio Bitėnuose, direktorė Liudvika Burzdžiuvienė teigė, kad V.Didžys bus trečiasis čia palaidotas Tilžės akto signataras. Kapinaitės tampa Mažosios Lietuvos šviesuolių panteonu.

L.Burzdžiuvienė prisiminė, kaip prieš porą metų muziejuje apsilankė sutuoktinių pora iš Australijos. Taisyklinga lietuvių kalba kalbėję žmonės labai domėjosi ekspozicija.

Pamatęs Tilžės akto kopiją vyras bakstelėjo pirštu į vieną parašą ir pasakė, kad tai jo tėvo – V.Didžio parašas. Vyras prisistatė esąs Martynas Didžys.

"Užsirašiau visą šios istorinės asmenybės gyvenimo istoriją. Mums tai buvo tikras atradimas, nes turėjome tik tiek žinių, kad baigiantis karui V.Didžys su šeima pasitraukė į Vokietiją.

Daugiau apie jo likimą nieko nežinojome", – prisiminė muziejaus vadovė.

Iškilaus klaipėdiečio sūnus užsiminė, kad 1977 metais mirusio tėvo palaikai buvo kremuoti, o urna su pelenais laikoma namuose ant židinio atbrailos. L.Burzdžiuvienė pasiūlė juos palaidoti Bitėnuose.

Tąkart buvo sutarta, kad tai būtų puiki amžinojo poilsio vieta abiejų M.Didžio tėvų palaikams.

"Tačiau pusantrų metų buvo tyla. Tik šių metų pavasarį sulaukiau elektroninio laiško iš V.Didžio dukros Evos. Vėliau bendravome ir kitais būdais, – pasakojo muziejaus direktorė. –

Valterio ir Liudvikos Didžių palaikai jau saugomi muziejuje. Rugsėjo 7-ąją vyks jų perlaidojimo ceremonija Bitėnų kapinėse."

Nepatiko santūrus paminklas

Prieš keletą metų L.Burzdžiuvienė bendravo su kito Tilžės akto signataro dukra. Australijoje gyvenanti jo palikuonė norėjo, kad tėvas būtų palaidotas Bitėnuose, tačiau nesutarta dėl paminklo.

Šiose kapinaitėse iškilių asmenybių kapai pažymėti kukliais paminklais, būdingais Mažosios Lietuvos tradicijoms.

Tačiau signataro anūkas architektas suprojektavo didžiulį monumentą, kuris nebūtų derėjęs prie santūrių Bitėnų kapinių antkapių.

"Giminaičiai įsižeidė ir nusprendė palaidoti signatarą kitose kapinėse, kur nebus tokių griežtų reikalavimų. Mano žiniomis, palaikai atgulė kažkuriose mažose Klaipėdos rajono kapinaitėse", – pasakojo L.Burzdžiuvienė.

Atguls greta bendraminčių

V.Didžio vaikai džiaugiasi, kad tėvas bus palaidotas netoli Martyno Jankaus, kuris buvo jam šviesulys ir mokytojas. Šeima yra išsaugojusi ne vieną nuotrauką, kurioje užfiksuoti abu Mažosios Lietuvos šviesuoliai, bendraujantys neformalioje aplinkoje.

Perlaidojimo ceremonijoje žada dalyvauti abu V.Didžio vaikai bei keli vaikaičiai.

Kol kas derinama, kaip vyks šios iškilmės. Manoma, kad Didžių atminimas bus paminėtas liuteroniškoje Vilkiškių bažnyčioje, kur yra puikūs vargonai. Galbūt susirinkusieji išklausys istorikų pranešimo apie šią prieškario Lietuvos asmenybę.

Planuojama eksponuoti išsaugotas šeimos nuotraukas, kuriose užfiksuotos ne tik lietuvybei nusipelnę asmenys, bet ir Mažosios Lietuvos vaizdai.
V.Didžio dukra Eva Aras pasakojo, jog tėvai nebuvo užsiminę apie tai, kad norėtų amžino poilsio atgulti Lietuvoje, bet galbūt tokia mintis jiems buvo atėjusi į galvą, nes prašė kūnus kremuoti.

Lietuvybės neprarado ir už jūrų

Antrą savaitę dabar Lietuvoje viešinti E.Aras buvo vos vienerių, kai 1944 metais šeima iš Klaipėdos į Vokietiją pabėgo nuo vis artėjančio fronto. Po kelerių šioje šalyje praleistų metų Didžiai atsidūrė Australijoje, apsigyveno Melburne.

Nors gyvenimo tėvynėje E.Aras nepamena, tačiau iki šiol puikiai kalba lietuviškai ir didžiuojasi, kad visi trys jos sūnūs moka tėvų kalbą.

"Pamenu savo vaikystę, kieme galėdavome kalbėti bet kuria kalba, o vos peržengę namų slenkstį privalėjome bendrauti tik lietuviškai. Mama Australijos pilietybės taip ir neįgijo, visą gyvenimą gyveno su Lietuvos Respublikos pasu, nors šis dokumentas nuo karo pabaigos nebegaliojo. Tačiau jai tai netrukdė gauti pensiją. Mums Lietuva buvo vienintelė Tėvynė", – pasakojo aktyvi lietuvių bendruomenės Melburne narė E.Aras.

Beje, moteris yra ir Lietuvos, ir Australijos pilietė, visai neseniai ji gavo Lietuvos Respublikos pasą.

"Nesuprantu tų, kurie dabar išvažiuoja iš Lietuvos. Juk iš čia nebetremia į Sibirą. Esu tikra, kad tokiame krašte duonai visada įmanoma užsidirbti. Išvykėliai iš tiesų yra didžiuliai vargšai", – tvirtino lietuvių-anglų kalbų vertėja dirbanti moteris, neretą dieną priversta padėti susikalbėti svetimuose kraštuose į bėdą patekusiems tautiečiams.

Jai Lietuvoje viskas nuostabu. Kalbininkės išsilavinimą turinti E.Aras negaili gražių epitetų Lietuvos gamtai, kiekviename žingsnyje girdimai kalbai, žmonėms.

Mokykloje sužinojo esąs lietuvis

Moteris prisiminė tėvo pasakojimą apie tai, kaip jis palinko į lietuvybę. Iki pradėdamas lankyti mokyklą jis nė nesuvokė, jog yra ne vokietis. Tada jis atkreipė dėmesį, kad jo pavardės šaknis lietuviška, o galūnė suvokietinta.

Tilžės gimnazijoje į draugiją susibūrė grupelė lietuvių kilmės mokinių, ieškojo savo lietuviškų šaknų, mokėsi lietuvių kalbos.

"Net Australijoje sulaukęs pacientų, kurių pavardės bylojo juos kilus iš Mažosios Lietuvos, tėvas reikalaudavo kalbėti lietuviškai, o ne vokiškai. Galiausiai jis taip gerai išmoko lietuvių kalbą, kad mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje", – neslėpė pasididžiavimo E.Aras.

Moteris prisimena, kad namuose dažnai buvo minimos Erdmono Simonaičio, Adomo Brako, Martyno Purvino, Jurgio Plonaičio, Jokūbo Stiklioriaus pavardės. Su jais ar jų šeimų nariais V.Didžys susirašinėdavo laiškais, aptarinėdavo Mažosios Lietuvos reikalus ir stengėsi visais įmanomais būdais kelti Mažosios Lietuvos klausimą.

Buvo aistringas buriuotojas

V.Didžys baigė Miuncheno universiteto medicinos fakultetą.

Iki 1939 metų jis dirbo geležinkelio ruožo gydytoju ir buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Turgaus gatvėje 1-ame name jis turėjo savo kliniką, kuri hitlerininkams įžengus į Klaipėdą buvo konfiskuota.

Tai buvo nepaprastai veržli asmenybė. Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą V.Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje.
1926 metais jis tapo Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo Buriuotojų sporto klubo komodoru. Savo jachta "Rūta" jis yra laimėjęs ne vieną prizą tarptautinėse regatose. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 m. laimėjo buriavimo aukso medalį.

Laimėtos taurės tebesaugomos šeimos narių. Vieną jų dukra padovanojo Lietuvos jūrų muziejui.

V.Didžys Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą. Jis buvo tapęs Lietuvos automobilių sporto čempionu.

Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą, Didžių šeima persikėlė į Kauną, o 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946 metais V.Didžys tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku, o po metų pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą, kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos.

Australijoje jis rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su bendraminčiais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 metų.

Faktai ir žinios

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių – lapkričio 30 d. – priėmė  "Pareiškimą", vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui. Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui. Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys.

Bitėnų kapinaitėse yra palaidoti:

Martynas Jankus,
Jonas Vanagaitis,
Vilhelmas Storosta Vydūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algirdas Žemaitaitis

Algirdas Žemaitaitis portretas
Antoje nuotraukoje centre sėdi ne M. Jankus, o Jokūbas Stikliorius.

Patiko

Patiko portretas
Idomus,istoringas straipsnis !

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis portretas
Su malonumu perskaičiau - daugiau tokių straipsnių norėtųsi.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama
    Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama

    Kultūros paveldo statinių valdytojai galės pretenduoti į savivaldybės paramą fasadų remontui. Tikimasi, kad ši priemonė paskatins imtis savininkus, kurie ilgą laiką netvarkė turimų saugomų objektų, darbų, o miesto vaizdas pagražės. ...

  • Iniciatyvą žlugdo medžiai
    Iniciatyvą žlugdo medžiai

    Sumanymą prikelti merdinčią aikštę, kurioje stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui atminti, klampina trylika senų medžių, kuriuos reikalaujama išsaugoti. Dėl šios priežasties gražus sumanymas įstrigo. ...

  • Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai
    Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

    Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, siekdami kuo plačiau visuomenei ir specialistams skleisti organų donorystės idėją, šiandien su šia kilnia misija lankosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia rengiamas susitikimas s...

  • Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą
    Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą

    Uostamiesčio valdžia pasiryžo atgaivinti merdintį pastatų kompleksą, kur anksčiau veikė policijos komisariatas. Įsikurti unikaliuose statiniuose nori menininkai. Būtent atsižvelgus į jų iniciatyvą, imtasi komplekso perėmimo procedūrų. ...

    2
  • Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos
    Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos

    Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino inicijuotas tarnybinis patikrinimas, kurio metu aiškintasi, kas kaltas, kad rugsėjo pradžioje laikinai buvo nutrauktas maršrutinių taksi paslaugos teikimas, baigtas. ...

    3
  • Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja
    Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja

    Klaipėdoje vis didesnis dėmesys skiriamas lietaus nuotekų tinklams. Pastaraisiais metais investicijos į jų atnaujinimą, remontą didėja. ...

    1
  • Dėl rajono žemių – veiksmai
    Dėl rajono žemių – veiksmai

    Klaipėda kreipsis į Vyriausybę, kad prie miesto būtų prijungtos pašonėje esančios ir dabar rajonui priklausančios gyvenvietės. Pabrėžiama, kad čia įsikūrę miesto žmonės, kurie Klaipėdoje dirba, gydosi, lanko jos švietimo įstaig...

    4
  • Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus
    Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija kartu su kolegomis iš Kaliningrado srities plėtoja idėją bendromis pastangomis supažindinti turistus su kadaise pusiasalyje užpustytais kaimais, rašo dienraštis „Lietuvo...

    2
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    14
Daugiau straipsnių