Šimtukininkė nemėgsta dienų leisti veltui

Dėl mokslo pasiekimų Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė Milda Venckutė sulaukė nemažai dėmesio, pagyrų ir nuostabos. "Geri rezultatai, matyt, natūraliai skatina aplinkinių smalsumą" – teigė tris šimtukus šioje egzaminų sesijoje gavusi klaipėdietė, kurios pasirinktas kelias – politika.

Dviračio išrasti nebandė

– Po įtemptos sesijos pagaliau atėjo atostogos. Ką veikiate jų metu?

– Bandau suderinti darbą ir poilsį. Galvojau, kad po 12 metų, praleistų mokykloje, reikėtų bent kiek pailsėti, bet nelabai mėgstu leisti dienų veltui, todėl nusprendžiau nesnausti. Jau antrus metus, kaip ir daugelis bendraamžių, dirbu sezoninį darbą kempinge ir tikrai esu tuo patenkinta. Šiek tiek dirbu, šiek tiek ilsiuosi ir kol kas man sekasi visai gerai.

– Laikėte keturis valstybinius egzaminus ir gavote tris šimtukus. Ko pritrūko iki ketvirtojo?

– Šimtukus gavau iš matematikos, istorijos ir anglų kalbos išbandymų. Iki ketvirtojo, lietuvių kalbos ir literatūros, pritrūko visai nedaug – vieno, gal dviejų taškų. Pirmas įspūdis – ech, bet vėliau racionalumas nugalėjo. Ir 99 yra daug. Džiaugiuosi šiuo rezultatu.

– Kaip pavyko pasiekti tokių aukštų įvertinimų?

– Dviračio išrasti nebandžiau – tai buvo sistemingas ir nuoseklus darbas. Galbūt kitiems pavyksta greičiau. Aš prieš egzaminus labai ilgai galvojau, ar įmanoma per tas dvi savaites pamiršti tai, ką mokeisi 12 metų, bet įsitikinau, kad ne. Tad galiu nuraminti tuos, kurie iš tikrųjų stengiasi ir nuosekliai bei sistemingai dirba – jūs tikrai turėtumėte tikėti savimi ir laukti gana aukštų rezultatų.

– Ar jūs sau prognozavote net tris maksimalius brandos egzaminų įvertinimus?

– Aukštų rezultatų tikėjausi, bet trys šimtukai buvo labai maloni staigmena. Visą laiką bandžiau save įtikinti, kad aš galiu. Stoju į Vilniaus universitetą, politikos mokslų specialybę, kur visi gąsdino labai dideliu konkursu. Išsikėliau šį tikslą, todėl stengiausi dėl aukštų rezultatų.

– Kas buvo sunkiausia?

– Kiekvienas egzaminas turi savo specifiką. Daugelis sako, kad matematikos egzaminas, vienintelis mano laikytas iš tiksliųjų mokslų srities, yra pats sunkiausias, bet aš džiaugiausi, kad matematikai pakanka turėti įdirbį. Prieš išbandymą nejaučiau didelės baimės ir streso, kad reikia dar kažką išmokti. Panašiai ir dėl anglų kalbos. Lietuvių kalbos ir istorijos egzaminams apskritai būtina daug žinoti. Man visi keturi valstybiniai išbandymai buvo panašaus sudėtingumo tiek ruošiantis, tiek laikant, todėl kažkurio vieno išskirti negalėčiau.

– Egzaminai – sėkmės reikalas?

– Nemanau. Surinkti Nuo 95 iki 100 galbūt ir yra sėkmės dalykas, nes vienas kitas taškas gali "praslysti", bet didžiąją dalį taškų reikia užsidirbti. Aišku, kiekvienas atvejis – atskiras, bet neverta pasitikėti vien sėkme.
Darbas – didesnis garantas.

Įrodė menininkų proto aštrumą

– Užteko to, ką gavote mokykloje, ar reikėjo domėtis papildomai?

– Manau, kad nemažai dalykų priklauso nuo paties žmogaus. Aišku, savarankiškas darbas lemia labai daug. Geriausias pavyzdys – matematikos egzaminas. Aš lankiau mokyklą, kurioje daug dėmesio buvo skiriama kūrybiškumo skatinimui, apie mus žmonės pašiepiamai atsiliepdavo: jūs – menininkai. Matematikos egzamine man buvo svarbu įrodyti, kad ir mes galime. Matematikai nesiruošiau papildomai – tai buvo tik mano ir mokytojo darbas. Ir sugebėjau gauti šimtą (vėliau mergina atskleidė, kad tai – pirmasis maksimalus valstybinio matematikos brandos egzamino įvertinimas šios mokyklos istorijoje – aut. past.). Tai man buvo įrodymas, kad savo darbu galima pasiekti labai daug, kad ir kokiame mieste ar mokykloje mokaisi.

– Manote, kad meninė veikla mokykloje yra reikalinga?

– Ji be galo svarbi, nes ugdo asmenybę. Kūrybiškumas reikalingas kiekvienai profesijai. Mes visi kuriame kiekvieną dieną: vienas – naujus vaistus, kitas – savo šalies ateitį. Originalus požiūris tiek akademinėje veikloje, tiek gyvenime aplinką daro labai smagią.

– Istorijos ir anglų kalbos egzaminams ruošėtės kartu su korepetitoriais. Kas paskatino šį sprendimą?

– Aš įsivaizduoju, kad yra dvi grupės žmonių, kurie renkasi papildomą mokymąsi: tie, kurie kažko nesupranta ir nori pasivyti bendramokslius, ir tie, kurie jaučia didelę aistrą tam, ką daro, ir nori sužinoti daugiau. Aš save priskirčiau prie antrosios grupės, nes žmonės, pas kuriuos lankiau užsiėmimus, buvo ne tik mokytojai, bet ir įkvėpimo šaltiniai. Man tai buvo labai svarbu ir naudinga žinioms susisteminti bei pagilinti.

Švietimas – prioritetinė sritis

– Bene kasmet daugėja abiturientų, besiskundžiančių sunkesniais nei pernykščiai egzaminais. Kaip manote, ar jie išties tampa vis sudėtingesni?

– Šiemet iš tikrųjų skundų buvo labai daug, bet aš labai abejoju jų adekvatumu. Mano nuomone, egzaminai buvo tokio sunkumo, kokie ir turėtų būti, kai atsiskaitai už 12 metų darbą. Tokių ir buvo galima tikėtis.

– Profiliavimas 10 klasėje – geras sprendimas?

– Kai man pačiai teko atsisakyti kai kurių dalykų,  labai pykau. Tuo metu buvo gana sudėtinga pasirinkti, bet dabar labai džiaugiuosi, kad buvau priversta tai padaryti. Galbūt man pasisekė, kad  pasirinkau tai, kuo šiandien esu visiškai tikra ir kas man yra reikalinga stojant į universitetą. Anksčiau maniau priešingai, tačiau dabar pritariu tokiai sistemai. Svarbu, kad būtų sudarytos lanksčios sąlygos.

– Kaip vertini Lietuvos švietimo sistemą?

– Švietimo sistemoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, tik kyla klausimas, ar jie tikrai yra naudingi. Reformų buvo daug, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Labai tikiuosi, kad juos dar pamatysime. Svarbiausia yra keisti bendrą požiūrį į švietimą, kuris yra visa ko pagrindas – investuojant į jį galima labai daug pasiekti. Švietimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Jis turėtų tapti prioritetine sritimi, nes tada natūraliai kiltų daugiau diskusijų, būtų dedama daug daugiau pastangų ir būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

– Ar nuolatiniai pokyčiai moksleiviams nepakiša kojos per egzaminus?

– Jeigu nori būti tikras, kaip viskas vyks, reikia tiesiog pasiskaityti, nes informacijos yra pakankamai daug. Prieš valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kažkiek keitėsi vertinimo instrukcijos. Buvo nusiskundimų, kad galbūt ne visi spės susipažinti su pokyčiais, bet kiekvienas mokytojas yra atsakingas už tą supažindinimą. Galų gale, eini ir žinai, kad turi pasirodyt kiek galima geriau – nieko daugiau ir nereikia žinoti.