Siūlo apmokestinti elektromobilių įkrovimą uostamiestyje

Keičia nuomonę

Įmonė „Klaipėdos paslaugos“ prižiūri 21 elektromobilių įkrovimo stotelę uostamiestyje.

Bendrovei už stotelių priežiūrą ir remontą bei sunaudotą elektros energiją mokama pagal sutartyje nustatytą įkainį.

Elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatacijai savivaldybės biudžete 2023 metams buvo numatyta 296 tūkst. eurų, 2024 metų 9-iems mėnesiams numatyta 200 tūkst. eurų.

Šių metų gegužę taryba buvo nusprendusi, kad iki kitų metų rugsėjo stotelės vis dar bus nemokamos. Tačiau aiškėja, kad toks politikų sprendimas prieštarauja teisės aktams, savivaldybei grėstų bauda.

Šiuo metu iš 21-os elektromobilių įkrovimo stotelės, septynios yra seno tipo. Dvi stotelės yra Pilies gatvėje, dvi – ties Naująja Perkėla, Smiltynėje. Pamario gatvėje, ties Antrąja Melnrage, yra dar dvi tokios stotelės. Viena seno tipo stūkso prie miesto savivaldybės pastato.

Bauda apsimokės?

Aiškėja, kad norint apmokestinti elektromobilių įkrovimo paslaugą, seno tipo stoteles reikėtų pakeisti naujo tipo, kad veiktų mobili aplikacija atsiskaitymui už paslaugas.

Skaičiuojama, kad septynių stotelių atnaujinimui reikėtų 28 tūkst. eurų.

Taip pat mieste yra trys greito įkrovimo elektromobilių stotelės, kurios įrengtos iš ES paramos lėšomis. Dėl to stotelės negali būti apmokestintos iki 2024 m. rugsėjo 26 d.

Politikams priėmus sprendimą apmokestinti stoteles, grėstų finansinės sankcijos – 68 tūkst. eurų bauda.

Šiose trijose stotelėse sunaudojama didžioji dalis – apie 50–60 proc. visos savivaldybei priklausančių stotelių sunaudojamos elektros energijos.

Akcentuojama, kad, pavyzdžiui, Neringos, Utenos savivaldybės apmokestino visas kitas stoteles, išskyrus, tas, kurių įsipareigojo neapmokestinti pagal gautos paramos sąlygas.

Sprendimo projekte aiškinama, kad įskaičiavus galimą baudą, numatytas lėšas elektros išlaidoms, savivaldybei vis tiek apsimokėtų, jei stotelės būtų apmokestintos, nes finansinė nauda siektų 132 tūkst. eurų.

Suabejojo sprendimo siūlymu

Tarybos narys Algimantas Šniepis stebėjosi siūlomu paslaugos įkainiu.

Algimantas Šniepis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šios stotelės liks technikos paminklu.

„Šios stotelės liks technikos paminklu. Latviai už mažos galios, lėto įkrovimo stotelių paslaugą prašo 25 euro centų“, – pastebėjo tarybos narys.

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ atstovas Dainius Petrauskas paaiškino, kodėl siūlomas toks įkainis už paslaugą.

„Skaičiuojant paslaugos įkainį, buvo atsižvelgta į vidutinę elektros kainą, kuri per du metus svyravo apie 24 centus už kilovatvalandę. Įskaičiuoti 10 proc. elektros tinklų nuostolių. 7 centus sudaro administravimo ir priežiūros kaina. 10 proc. nuo surinktos sumos būtų mokama operatoriui, kuris rinks mokestį“, – paaiškino D. Petrauskas.

Vilniuje už tokias paslaugas imamas 29 centų mokestis. Tačiau tose stotelėse, kurias administruoja operatorius, prašoma euro už kilovatvalandę.

Šiaulių rajone prašoma 60 centų, Alytuje – 49, Neringoje – 40, Utenoje – 50 centų.

Vis dėlto šį klausimą svarstę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai suabejojo šio sprendimo tikslingumu.

Tačiau galutinį tašką padės tarybos posėdis.