Siūlomi skelbti pilietiškiausiais

Metų pradžioje startavusi akcija „Aš - pilietis“ sulaukė gausaus klaipėdiečių susidomėjimo. Žmonės kviečiami papasakoti savo arba draugų, pažįstamų pilietiškumo istorijas, iš kurių bus atrinkta 16 iškiliausių ir reikšmingiausių. 

Siūlome Jums susipažinti su pasiūlytomis istorijomis: 

Bronislovas BURNEIKIS. Šviesaus atminimo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebono B. Burneikio jau keliolika metų nebėra su mumis. Pilietiškiausiu jį siūloma paskelbti už atkaklumą statant Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, jis pats nuliejo varpus, kurie skamba ir šiandien. Dėl statybos B. Burneikis buvo nuteistas ir kalėjo ir kovojo dėl bažnyčios grąžinimo Klaipėdos tikintiesiems bei rūpinosi naujo ją įrengti.

Vytautas JAKELAITIS, buvęs LTSR kultūros ministro pavaduotojas, atsisakęs "nomenklatūrinio" darbo ir sustyguotos buities Vilniuje, atvyko kurti aukštosios mokyklos Klaipėdoje pamatų. Nors jis mūsų mieste tegyveno gal dešimtmetį, tačiau Klaipėdoje paliko neišdildomus pėdsakus, pradedant dabartiniu universitetu, baigiant karilionu pašto bokšte. Jo vardas dažnai minimas greta šviesaus atminimo Alfonso Žalio, kuris konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriaus V.Jakelaičio iškeltoms idėjoms pritardavo, palaikydavo ir įgyvendindavo. Akcija "Aš-pilietis" yra gera proga pademonstruoti, kad klaipėdiečiai atsimena vėl Vilniuje gyvenantį V.Jakelaitį.

Aloyzas KAŽDAILIS. Šiemet Jūrų muziejus švęs savo gyvavimo Kopgalyje 30-metį. Tačiau muziejaus ištakos - 1971-ieji. Nuo mažutės Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus ekspozicijos Herkaus Manto g. 14 iki giganto Kopgalyje - visa epocha, siejama su A. Každailio vardu. Pilietiškumas jam nesvetimas ir šiandien, kai Jūrų muziejų beaplanko savo malonumui.

Alfonsas ŠIAULYTIS, klaipėdietis nuo pokario, niekieno neraginimas ir neprašomas, stengiasi išsaugoti Ablingos memorialą. Visus sunkiai uždirbtus pinigus jis naudoja būtent tam tikslui.

Sigitas JURČYS. Klaipėdoje gimęs, augęs, brendęs S. Jurčys, šiandien - brolis pranciškonas Benediktas Kretingos vienuolyne, jaučia skolą gimtajam miestui. Ją bando grąžinti įvairiais būdais, tarp jų - ir „Vilties bėgimu“ Klaipėdos gatvėmis. Surinktomis lėšomis broliai pranciškonai šiemet ketina pradėti dvasinės paramos centro Klaipėdoje statybą.

Aleksandras POPOVAS pernai savo iniciatyva ir daugiausiai savo lėšomis pastatė koplyčią Lėbartuose. Būdamas stačiatikis, jis įsitikinęs, kad joje gali puikiai sugyventi įvairių krikščioniškųjų konfesijų žmonės. Kad ir kas būtum, bet kur reikalinga tolerancija kitaip manančiam, kitkuo tikinčiam.

Kęstutis MACIJAUSKAS, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas flotilės admirolas, į pilietiškiausiųjų klaipėdiečių gretas siūlomas už nuoseklias pastangas Lietuvą įtvirtinti kaip jūrinę valstybę.

Dalia BIELSKYTĖ. Menininkę D. Bielskytę priskirti prie pilietiškiausių klaipėdiečiai už atsidavimą ir pasiaukojimą sergantiems leukemija, jų artimiesiems.

Julija ir Romanas GAIDUKAI, patys augindami savuosius vaikus, randa ir laiko, ir būdų rūpintis augančiąja „niekieno“ karta.

„Lions“ Klaipėdos apskrities moterų klubas "Smiltė" pernai jau trečią kartą organizavo meninių darbų aukcioną, kad jame surinktas lėšas įteiktų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Edgaras ISAKOVAS. Praėjus trim dienom, kai Edgarui sukako 18 metų, jis atėjo pirmą kartą duoti kraujo. Dabar jam 20 metų Vasario 3 dieną jis kraują duos jau 15-tą kartą. Jaunuolis ketina pildyti dokumentus ir organų donorystei.

Aurimas MIKNIUS. Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto IV kurso studentas, būsimas biofizikas 13 kartų neatlygintinai davė kraujo, o jam - vos per dvidešimt. Vaikinui nepavyko išgelbėti savo sunkia liga sirgusios mamos. Dabar savo kraują be atlygio aukoja kitiems.

Naglis PUTEIKIS. Kelių dienraščio skaitytojų ir Rimkų gyvenvietės žmonių nuomone, miesto Tarybos narys pilietiškumą demonstruoja ir viešindamas savivaldybės darbuotojo aferas, ir painiojamus viešuosius bei privačius interesus, taip pat yra didelis gyventojų interesų gynėjas.

Vytautas VILEIŠA, šiuolaikinis knygnešys, neraginamas ir beveik niekieno neremiamas, jau keliolika metų į Kaliningrado sritį lietuvių bendruomenei vežantis lietuviškus laikraščius ir knygas. Aktyvus Vytautų klubo narys.

Birutė ZEIGIENĖ, kukli AB „Klaipėdos vanduo“ tarnautoja, kaip Raudonojo Kryžiaus visuomenininkė, tyliai, be jokios reklamos, lanko senus ir neįgalius žmones, tvarko jų buitį, perka maisto produktų ir pamaitina tuos, kurie laukia jos pagalbos.

Vidas BIZAUSKAS. Siūliusiųjų skaitytojų nuomone, - tikras pilietis todėl, kad niekuomet nepraeis pro šalį, jeigu žmogui reikia padėti.

Ona LAZAUSKIENĖ mano esanti tikra pilietė dėl to, kad buvo partizanų ryšininkė.

Viktoras USOVAS. Tai - jaunosios auksinės širdies nominantas, Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys, Lietuvos moksleivių sąjungos tarybos garbės narys, Klaipėdos jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ savanoris, Karatė kiokušin mokyklos atsakingasis sekretorius ir teisėjas. Jis organizuoja ir veda renginius, ieško rėmėjų, inicijuoja jaunimo diskusijas opiais klausimais, bendrauja ir padeda vaikų globos namų auklėtiniams.

Viktorija VORONOVA, Tarptautinio kultūros ir meno centro direktorė, suorganizavusi projektą „Meilė“. Ji subūrė lėlininkus ir žinomus Lietuvos žmones drauge kurti lėles. Aukcione parduotų lėlių pinigai paaukoti vėžiu sergantiems vaikams.

Rimantas CIBAUSKAS siūlomas nominuoti pilietiškiausiu už nuoširdų rūpestį jaunimu.

Justinas ANTANAITIS per Kalėdas dalyvauja Nijolės Hansen vadovaujamos organizacijos APS organizuojamose labdaros akcijose. Jau kelerius metus be atlygio persikūnija į Kalėdų Senelio personažą ir lanko vaikus ligoninėse.

Vilius TAMKVAITIS, Klaipėdos universiteto studentas, jauniausias „Ambersail“ narys, dalyvavo beveik visose regatose, rengtose Lietuvoje, taip pat ir latvių regatoje „Baltic Open“. Meilę jūrai ir burėms uždega ir kitų jaunuolių širdyse.

Osvaldas KUDZEVIČIUS, jachtos „Lietuva“ kapitonas, išugdęs ne vieną dešimtį buriuotojų. Penkis kartus su savo mokiniais jis dalyvavo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships' Races“ ir taip garsino Lietuvos vardą.

Egidijus ZAJECAS. Karybos istorijos klubas, kuriam jis vadovauja, atkuria įvairių istorijos laikotarpių karių uniformas bei amuniciją, pasigamino Napoleono laikų patranką. Klubo nariai dalyvauja įvairių mūšių bei istorijos įvykių rekonstrukcijose. Be šio klubo patrankos šūvių neapsieina nė vienas svarbesnis krašto renginys.

Vacys VAIVADA, Klaipėdos universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, už antrą sezoną rengiamų paskaitų ciklą „Vakarai su senąja Klaipėda“.

Šarūnas JAGMINAS - už aktyvią kovą, kad išliktų neprivatizuota vienintelė Klaipėdoje likusi visuomeninė pirtis Trilapio gatvėje. Jis organizavo pirmąjį garinės pirties mėgėjų čempionatą „Duokim garo“.

Jonas GARADAUSKAS, žurnalistas, - už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdos sportui bei sporto žurnalistikai.

Skaistutė ir Romaldas IDZELEVIČIAI, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovai, visame pasaulyje garsinantys Lietuvos ir Klaipėdos vardą. Gaudami menką finansavimą, sugeba suburti darnų ansamblį, išugdyti profesionalius šokėjus ir uždegti juos noru pasiaukojančiai dirbti.

Indrė DIRGĖLIENĖ visą savo laiką skiria lietuvių liaudies folklorui populiarinti ir puoselėti. Klaipėdos kolegijos dėstytoja savo šiluma ir dvasios turtais dalijasi su benamiais, beglobiais žmonėmis, organizuoja šventes, stengdamasi atkreipti dėmesį į amžinąsias vertybes, į atjautos ir besąlygiško dosnumo galią.

Irena RIMŠAITĖ. Būdama Sveikatos skyriaus vedėja, Klaipėdoje kadaise buvo sukūrusi tvirtą sveikatos įstaigų sistemą, įnešusi naujovių greitosios pagalbos stoties darbe ir daugelį metų taip pasiaukojamai dirbo su beglobiais vaikais Giruliuose.

Romualdas RAMAŠAUSKAS Karinių Jūrų pajėgų kapelionas. Jį šauktiniai gerbia kaip tėvą, o auklėtiniai kartu su kunigu lanko skurstančias šeimas, padeda pernai Danijoje pratybų metu žuvusio kario šeimai. Visi, kas šį dvasininką pažįsta, negali atsistebėti jo nešamu gėriu žmonėms.

Petras BIELSKIS. Pristačiusieji šį KU dėstytoją, teigė jį esant Dievo dovana universitetui ir studentams. O dar labiau - visai Lietuvai, kuriai jis kuria teatro fenomeną. Ir, galima sakyti, už ačiū.

Michailas DENISENKA. "Esame įsitikinę, kad pilietiškiausiu pripažįstamas gebantis suburti žmones, savo pavyzdžiu uždegti juose ryžtą nebūti abejingiems savo bendruomenės, miesto ir valstybės ateičiai. Toks ir yra Michailas",- teigė siūliusieji savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narį.

Rasa PANGONIENĖ. Ši veikli moteris, pilietinę poziciją reiškusi Atgimimo laikotarpiu, jos neprarado ir atkūrus Nepriklausomybę. Jau 15 metų ji, neskaičiuodama dienų ir valandų, dalija vokiečių atvežtą kokybišką labdarą. "Kas yra su panašia veikla susidūręs, puikiai žino, koks tai alinantis ir sekinantis darbas, kad daiktai ar maistas patektų tikrai tiems, kuriems jis reikalingas labiausiai",- teigė jos kandidatūrą siūliusieji miestelėnai.

Diana STANKAITIENĖ. Moteris, kuri sugeba stoti mūru dėl didelės grupės miestiečių interesų.

Henrikas GALINAUSKAS. Kaip teigė jį miesto senjorų grupės vardu pristačiusi ponia, dantų protezuotojas esąs pensininkų džiaugsmas. "Negailėdamas savo brangaus laiko, kiekvieno išsiklausinės, kiekvienam patars ir savo darbą atliks su didele meile bei užuojauta mums, vargšams bedaliams",- pilietiškumo apraiškas įžvelgia senjorų grupė.

Eugenijus GENTVILAS. Pasak siūliusiųjų šio politiko kandidatūrą klaipėdiečių, ponas Eugenijus neužsidarė dramblio kaulo bokšte - Europarlamente. Jam ne vis tiek, kas vyksta Klaipėdoje, o ir visoje šalyje. Kiek gali, jis savo pilietinę poziciją reiškia visais mums rūpimais klausimais, dažniausiai stodamas į paprasto žmogaus interesų gynybą.

Vytautas NAVAKAUSKAS. Moralinis ir kultūrinis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapijos "Caritas" senelių namų globėjas, net su ministrais kaunasi dėl klaipėdiečių galimybių keliauti traukiniais tobulesnėmis sąlygomis, aktyvus tautinio pilietinio Vytautų klubo narys.

MOKSLEIVIAI. Laikraščio skaitytojai pasiūlė dėmesį atkreipti į Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivius, kurie, vadovaujami mokyklos slaugytojos Gražinos Povilaitienės, nuolat dalyvauja donorystės akcijose.

Nijolė HANSEN. Geri darbai yra geriausi pilietiškumo ugdytojai,- taip mano klaipėdiečiai, į pilietiškiausiųjų gretas pasiūlę verslininkę Nijolę Hansen. Jos atliktų gerų darbų sąrašas netilptų į jaučio odas, o vienas paskutiniųjų - materialinė pagalba, atstatant Klaipėdos neįgaliųjų draugijos patalpas, kai šios buvo sulaužytos ir apvogtos, kaip sakoma, iki paskutinio siūlo.

Juozapas Algis LEIŠIS. 1992 m. vasario mėn su būriu pasieniečių Tarptautinėje Jūrų perkėloje suorganizavo bado streiką, siekdami, kad iš jos išsikraustytų sovietiniai pasieniečiai. Po keturių dienų šios akcijos, sukėlusios tarptautinį rezonansą, sovietiniai pasieniečiai atsitraukė, sienos kontrolę perduodami Lietuvos tarnyboms.

Algimantas BARTKEVIČIUS. Karų kelyje stabdymo akcijų organizatorius, Kalėdų Senelis, lankantis niekieno nelankomus vaikus ir suaugusius. Visa tai daro beveik niekieno neremiamas.

Matas DRUKTEINIS. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos dvyliktokas ne tik dalyvauja teatro studijos, choro, ansamblio būreliuose bei Mokinių tarybos veikloje mokykloje, renginių vedimo, žurnalistikos būrelių veikloje Jaunimo centre, dainuoja "Vorusnėlės" ansamblyje, bet ir pats inicijuoja įvairias pilietines akcijas bei renginius miesto jaunimui.