Skaidrumas uostuose didins biurokratiją

Europos Sąjungoje rengiamasi priimti vieningas uostų veiklos taisykles, kurios palyginti palankiai sutinkamos Vakaruose, bet skeptiškai į jas žvelgiama rytinėje dalyje.

Europos Sąjungoje rengiamasi priimti vieningas uostų veiklos taisykles, kurios palyginti palankiai sutinkamos Vakaruose, bet skeptiškai į jas žvelgiama rytinėje dalyje.

Uostams daugės paramos

Klaipėdoje vykusioje Baltijos uostų organizacijos (BPO – Baltic Ports Organization) generalinėje asamblėjoje pagrindinė renginio tema buvo nauja ES politika uostų vystymo srityje. Vengdama naujos krizės bangos ES, pripažindama, kad uostai yra ekonomikos skatinimo variklis, jiems ketina skirti daugiau paramos. Planuojama, kad iki 2030 metų ES parama į uostus sudarys per 10 milijardų eurų. Siūlomos 8 investavimo sritys – bunkeriavimas (laivų aprūpinimas kuru), krova, gilinimas, laivų švartavimas, uostų priėmimo įrenginiai, keleivių aptarnavimas, laivavedyba ir vilkikų paslaugos.

Europos Sąjungoje veikia 319 jūrų uostų. Juose tikimasi krovinių transportavimo augimo bangos. Kai kuriuose uostuo-se, o tarp sparčiausiai augsiančių išskiriamas Baltijos jūros rytinis regionas, krova čia iki 2030 metų gali ir padvigubėti. 

Tuo pat metu rengiamos visus ES uostus ir bendrai ES krovinių transportavimą apimsiančios taisyklės. Ateityje tikėtis ES paramos galės tik tie uostai, kurie vykdys įsipareigojimus pagal naujas taisykles. 

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, Europos mobilumo tinklo direktorato uostų ir vidaus laivybos skyriaus vadovas Dimitrios Theologitis teigė, kad naujas taisykles Europos Parlamente tikimasi patvirtinti iki 2014 metų balandžio, nes vėliau prasidės rinkimai į Parlamentą.

Vieningi tarifai ir kontrolė

Jau gal trys mėnesiai vyksta diskusijos dėl naujųjų uostų veiklos taisyklių. Europos Komisijos atstovas D.Theologitis šias taisykles pristato kaip lankstų ES instrumentų rinkinį. Pagrindiniai akcentai bus plėtoti infrastruktūrą, stiprinti uostų administravimo savarankiškumą, didinti skaidrumą, plėsti bendradarbiavimą tarp ES uostų ir transportavimo sistemų.

Daugeliui labiausiai kliūva tai, kad ES jūrų uostuose, kaip dabar yra oro uostuose, ketinama įvesti vieningą infrastruktūros mokesčių sistemą. Kitaip tariant, bus daroma viskas, kad ES uostai dirbtų vieningu ir panašiu ritmu.

Tikimasi, kad vieningas uostų rinkliavų įvedimas sumažins uostuose biurokratiją. Bet tuo pat metu kalbama apie tai, kad kontroliuoti, kaip laikomasi ES uostų specialiųjų taisyklių, atskirose šalyse bus steigiamos kontrolierių institucijos.

Tokia nuostata kliūva daugelio ES šalių atstovams. D.Theologitis tikino, kad dėl kontrolierių institucijos dar nėra vieningos pozicijos. Galbūt jos nebus reikalaujama įvesti tose šalyse, kur uostai yra nedideli.

Vilioja lygios galimybės

Šiandien dar sunkiai suvokiama, kaip vieningos ES uostų taisyklės veiks didžiuliuose uostuose, tokiuose kaip Roterdamas, Antverpenas ar Hamburgas, ir kaip ji derės su mažyčiais uostais, tokiais kaip Liepoja, Karlshamnas ar Silameja.

Pavyzdžiui, Švedijoje veikia 52 uostai. Vienintelis Geteborgas laikomas dideliu uostu. Švedijoje yra mažyčių uostelių, kur per savaitę pakraunami ar iškraunami vos 1–2 laivai. Švedijos uostų asociacijos vadovas Mikaelis Castanius teigė, kad jų šalies vyriausybė nusprendė, jog naujosios ES uostų taisyklės bus diegiamos visuose uostuose. Tuo pat metu Švedijoje yra abejonių, ar jai būtina didinti uostų krovos apimtis. Šioje šalyje uostai tarnauja ne tranzito, o vietinio aprūpinimo ar eksporto tikslais. Siekiama, kad Švedijoje būtų daugiau modernių, bet nedidelių uostų. Naujas ES požiūris į uostus – daugiau skaidrumo, atviros rinkos skatinimo yra priimtinas, bet nepriimtinas biurokratijos didėjimas.

Danijoje veikia 69 uosteliai. Iš jų 24 municipaliniai (savivaldos), 26 privatūs, 10 mišraus valdymo, 9 – naudojami vien žvejybos tikslais. Bendrovės „Danijos uostai“ atstovas Bjarne Lof Henrikses pastebėjo, kad uostai privalo turėti laisvą pasirinkimą derėtis su klientais dėl kainų. Tuo pat metu pritariama ES politikai sukurti lygių galimybių sistemą visiems uostams.

Nemato skaidrumo poreikio

Rytinės Baltijos uostai, pradedant nuo Lenkijos, yra labiau centralizuoti, tai yra jų valdymui didelės įtakos turi valstybės institucijos.

Gdansko uosto administracijos atstovo Juliano Skelniko nuomone, jei rytiniame Baltijos jūros regione didės reguliavimas iš Briuselio, Rusijos uostai juos nukonkuruos. Todėl bent rytiniame Baltijos jūros regione negalima varžyti laisvės pačioms šalims nustatyti uostų veiklos įkainius.

Estijos uostų asociacijos prezidentas Viktoras Palmetas pastebėjo, kad dažnai ES nuostatos yra pradedamos vykdyti per greitai, nenumatant pereinamųjų laikotarpių. Tai uostuose, kurie dirba ypač didelės konkurencijos aplinkoje, sukuria stresines situacijas.

Latvijos uostų atstovas Guntis Drunka pritarė, kad iš ES reikia naujų finansinių ir techninių sprendimų. Tuo pat metu jis perdavė Ventspilio uosto poziciją, kad nemato didesnio skaidrumo poreikio, nes uostai ir taip nuolat teikia ataskaitas apie savo veiklą. Suabejota ir dėl vieningų tarifų – ar reikia „kabinti“ uostų tarifus, kurie šiuo metu krovinių gabenimo logistinėje grandinėje yra patys žemiausi?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamta dar pažers išdaigų
    Gamta dar pažers išdaigų

    Neįprasti orai ir kritulių negailinti gamta nesiliauja stebinti. Dėl šiltų orų pajūryje vis dar pastebimi itin gausūs į pietus neišskridusių paukščių pulkai. Iš Palangos į Klaipėdą važinėjantys žmonės jau pusę m...

  • Klaipėdiečiams sniego nežada
    Klaipėdiečiams sniego nežada

    Panašu, kad ruduo pamiršo išeiti, o žiema neranda į pajūrį kelio. Savaitgalį ir kitą savaitę orai vis dar primins vėlų rudenį. ...

  • Pradėjo tiltelio remontą
    Pradėjo tiltelio remontą

    Į Jono kalnelį ves atnaujintas tiltelis. Statinio remonto ėmėsi nekilnojamojo turto vystytojai, netoliese statę gyvenamuosius namus. ...

  • Uždarys eismą Jūrininkų prospekto ruože
    Uždarys eismą Jūrininkų prospekto ruože

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Savaitei bus sudarytas eismas Jūrininkų prospekto dalyje nuo Šilutės plento iki Bandužių gatvės. Labiausiai šie apribojimai palies į uostą ir iš jo vykstantį sunkiasv...

    7
  • Atsinaujinęs Naujasis turgus startuoja rekordine muge
    Atsinaujinęs Naujasis turgus startuoja rekordine muge

    Jau rytoj, šeštadienį, nuo 11 valandos atnaujintoje Naujojo turgaus aikštėje, Taikos pr. 80, prasidės Kalėdinė mugė, kurioje visai savaitei įsikurs daugiau nei pusė šimto prekybininkų.  ...

    4
  • Potvynio žalą atlygins dar šiemet?
    Potvynio žalą atlygins dar šiemet?

    Lapkričio 13-ąją Klaipėdą paskandinęs potvynis pridarė daugybę nuostolių gyventojams. Dalis jų nutarė netylėti ir kreiptis į miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo. Valdininkija šiuo metu sprendžia, ar gali patenkinti visų nukentėjus...

  • Atnaujintas eismas Tilžės gatve
    Atnaujintas eismas Tilžės gatve

    Po pusės metų pertraukos penktadienio vakarą vėl atnaujintas eismas Tilžės gatvės dalimi nuo Jakų žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos. Kelininkai toliau tęs arterijos atnaujinimo darbus, tačiau bent kol kas arterijos uždaryti neketina....

    2
  • Eglutėms – galimybė žaliuoti toliau
    Eglutėms – galimybė žaliuoti toliau

    Gamtą branginantys žmonės turi galimybę įsigyti gyvą eglutę, užaugintą vazonėlyje, o po švenčių ją grąžinti ir atgauti pusę sumokėtos kainos. Tokią galimybę siūlo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotojai. ...

    1
  • Bandys mažinti nedarbą
    Bandys mažinti nedarbą

    Klaipėdos savivaldybė parengė trejų metų užimtumo didinimo programą. Tikimasi, kad ji padės sumažinti nedarbo lygį mieste. Kasmet laikiniems darbams numatoma įdarbinti po kelis šimtus žmonių. ...

    4
  • Naujoji Tilžės turgaus halė sparčiai populiarėja
    Naujoji Tilžės turgaus halė sparčiai populiarėja

    Prieš dvi savaites klaipėdiečius pirmą kartą į atsinaujinusią turgavietę pakvietė Tilžės turgaus prekybininkai. Atėję į naujumu kvepiančias ir jaukias patalpas pirkėjai negalėjo atsigėrėti. „Visai nepanašu į turgų. Labai...

    12
Daugiau straipsnių