Skulptūrų parke – pamiršti kariai

Per Vėlines lietuviai yra pratę pagerbti mirusius savo artimuosius, iškilias tautos asmenybes ir aplankyti karių kapus. Klaipėdoje nepriklausomos Lietuvos kariai buvo nugrūsti į užmarštį ne tik sovietmečiu, jie nė karto nebuvo pagerbti ir per 26-erius atkurtos nepriklausomybės metus.

Žinomos visos pavardės

Mažai belikę klaipėdiečių, kurie žino, kad Skulptūrų parke buvusiose miesto kapinėse amžino poilsio atgulė ne tik keli 1923 metų sausio įvykių dalyviai. Čia driekėsi atskiri kvartalai lietuvių, prancūzų, belgų, vokiečių karių kapų.

Karybos istorijos entuziastas klaipėdietis Egidijus Kazlauskis teigia, kad ir šiandien skulptūrų parke po takais ir žolynais tebeguli 24 Lietuvos karių palaikai.

Yra žinomos visų jų pavardės, gimimo ir mirimo datos, daugelio – gimtinės.

Tačiau jų amžino poilsio vietos nėra pažymėtos, todėl paminėti jų gėlės žiedu ar gedulo žvake šių vietų nežinantys klaipėdiečiai negali.

Nors šie kariai padėjo galvas ne mūšiuose, o mirė dėl ligų ar apmaudžių atsitiktinumų, tarpukariu buvo visuomenės pagerbti, o jų kapai dailiai tvarkomi ir prižiūrimi.

Tarpukariu Lietuvoje veikė komisija karių kapams tvarkyti. Ji buvo įkurta 1927 metais.

Bene po poros metų metais komisijos nariai kreipėsi į lietuvius karininkus, esančius Vakarų Europos valstybėse. Jų prašyta pasidomėti, kaip šiose šalyse prižiūrimi karių kapai.

Esama žinių, kad Lietuvos pasiuntinys Italijoje atsiuntė 33 italų karių kapų nuotraukas bei tris albumus su gražiausių Romos, Genujos, Milano kapinių vaizdais.

Lietuvoje vien 1928 metais karių kapams tvarkyti Lietuvos vyriausybė skyrė 5 tūkst. litų, būta ir privačių aukų, o išleista apie 10 tūkst. litų.

Visiems karių kapams paženklinti buvo gaminami vienodi cementiniai kryžiai. Juos dirbdino karo kalėjimo kaliniai 6-ajame Kauno forte.

1929 metais žurnale "Karys" pranešta, kad karių kapams Klaipėdoje buvo pagaminta 17 tokių kryžių.

Žūtis lėmė nelaimės

Pirmieji aštuoni Lietuvos karių kapai Klaipėdos miesto kapinėse atsirado 1923-iųjų pavasarį.

Po metų šiems kariams pagal Adomo Brako projektą buvo pastatyti antkapiniai paminklai.

1923 metų pradžioje reguliariajai lietuvių kariuomenei persikėlus į Klaipėdą ir įsikūrus kareivinėse, kuriose dabar veikia Klaipėdos universitetas, atsitiko nelaimė.

Iš Didžiosios Lietuvos atvykę kareiviai nemokėjo naudotis dujomis. Uostamiestyje jos naudotos maistui gaminti bei apšvietimui.

Prieš užmigdami jauni kareiviai tiesiog užpūtė liepsną, o pačių dujų neužsuko. Ryte trys vyrai rasti negyvi.

Kiti mirė nuo plaučių uždegimo, smegenų plėvės uždegimo ar kitų ligų.

Dar viena plačiai nuskambėjusi nelaimė atsitiko 1928 metų birželio 19 dieną, kai į Klaipėdos uostą atplaukė anglų karo laivyno eskadra.

Klaipėdos visuomenė ir Lietuvos kariuomenės dalys iškilmingai ją pasitiko. Eskadrai įplaukiant į uostą 2-ojo artilerijos pulko 4-oji baterija sveikino svečius pabūklų salve.

Šis pasveikinimas baigėsi tragedija – sprogęs sviedinys nužudė vyr.leitenantą Nikodemą Jakučiūną, viršilą Juozą Lingį ir eilinį Antaną Šimkų.

Aukojo dalį savo algos

Pagerbiant juos tų pačių metų rugsėjo pradžioje buvo sudaryta komisija paminklui artileristams pastatyti. Nemažai karininkų įsipareigojo aukoti po procentą nuo atlyginimo.

Komisija kreipėsi į Klaipėdos krašto visuomenės veikėjus, prašydama rinkti pinigus. Lėšas rinko ir kiti artilerijos pulkai.

Klaipėdoje apie raginimą prisidėti prie paminklo pastatymo paskelbė vietos laikraščiai.

1931 metų vasario 16 dieną paminklas iškilmingai atidengtas. To meto spauda rašė, kad tai buvo vienas gražiausių ir originaliausių paminklų žuvusiems kariams.

Paminklo projekto autorius ir statybos darbų vadovas buvo Klaipėdos architektas O.E.Karalius. Granito akmenys jam buvo gabenami iš Didžiosios Lietuvos.

Kapas priminė Gediminaičių stulpus, 1,8 m aukščio, 2,5 m. pločio ir pusės metro storio iš tašytų granito akmenų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vietinis

Vietinis portretas
taip , taip pritariu vienam is komentaru. Buvo Lietuviu okupuotas Klaipedos krastas , jkio sukilimo nebuvo. Visai tas pats kaip ir Donecke ir Luganske. Ivede perrengta kariuomene ir atseit sukilo vietos gyventojai , na buvo keletas separatistu.Visis iskraipo istorija , kaip kam patogiau. Tai mano nuomone

ir vel

ir vel portretas
kada rasysite teisybe, nebuvo jokio sukilimo, buvo okupacija.

AI

AI portretas
Gal nustokite iš viso miesto kapines daryti. Istorija ir lieka istorija, nėra ko čia kiekvienam įsigeidus paminklus lipdyti.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių