- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atmintis: V.Tamošiūnas kelių žingsnių tikslumu gali parodyti, kur dar būdamas vaikas matė karių kapus.
-
Paminklas: po karo dar ilgai nesugriautas stovėjo visuomenės bei kariškių pinigais pastatytas paminklas artileristams.
-
Rekonstrukcija: V.Tamošiūnas iš atminties nupiešė, kaip po karo Klaipėdos kapinėse atrodė karių kapai.
-
Skulptūrų parke – pamiršti kariai
-
Egidijus Kazlauskis
Per Vėlines lietuviai yra pratę pagerbti mirusius savo artimuosius, iškilias tautos asmenybes ir aplankyti karių kapus. Klaipėdoje nepriklausomos Lietuvos kariai buvo nugrūsti į užmarštį ne tik sovietmečiu, jie nė karto nebuvo pagerbti ir per 26-erius atkurtos nepriklausomybės metus.
Žinomos visos pavardės
Mažai belikę klaipėdiečių, kurie žino, kad Skulptūrų parke buvusiose miesto kapinėse amžino poilsio atgulė ne tik keli 1923 metų sausio įvykių dalyviai. Čia driekėsi atskiri kvartalai lietuvių, prancūzų, belgų, vokiečių karių kapų.
Karybos istorijos entuziastas klaipėdietis Egidijus Kazlauskis teigia, kad ir šiandien skulptūrų parke po takais ir žolynais tebeguli 24 Lietuvos karių palaikai.
Yra žinomos visų jų pavardės, gimimo ir mirimo datos, daugelio – gimtinės.
Tačiau jų amžino poilsio vietos nėra pažymėtos, todėl paminėti jų gėlės žiedu ar gedulo žvake šių vietų nežinantys klaipėdiečiai negali.
Nors šie kariai padėjo galvas ne mūšiuose, o mirė dėl ligų ar apmaudžių atsitiktinumų, tarpukariu buvo visuomenės pagerbti, o jų kapai dailiai tvarkomi ir prižiūrimi.
Tarpukariu Lietuvoje veikė komisija karių kapams tvarkyti. Ji buvo įkurta 1927 metais.
Bene po poros metų metais komisijos nariai kreipėsi į lietuvius karininkus, esančius Vakarų Europos valstybėse. Jų prašyta pasidomėti, kaip šiose šalyse prižiūrimi karių kapai.
Esama žinių, kad Lietuvos pasiuntinys Italijoje atsiuntė 33 italų karių kapų nuotraukas bei tris albumus su gražiausių Romos, Genujos, Milano kapinių vaizdais.
Lietuvoje vien 1928 metais karių kapams tvarkyti Lietuvos vyriausybė skyrė 5 tūkst. litų, būta ir privačių aukų, o išleista apie 10 tūkst. litų.
Visiems karių kapams paženklinti buvo gaminami vienodi cementiniai kryžiai. Juos dirbdino karo kalėjimo kaliniai 6-ajame Kauno forte.
1929 metais žurnale "Karys" pranešta, kad karių kapams Klaipėdoje buvo pagaminta 17 tokių kryžių.
Žūtis lėmė nelaimės
Pirmieji aštuoni Lietuvos karių kapai Klaipėdos miesto kapinėse atsirado 1923-iųjų pavasarį.
Po metų šiems kariams pagal Adomo Brako projektą buvo pastatyti antkapiniai paminklai.
1923 metų pradžioje reguliariajai lietuvių kariuomenei persikėlus į Klaipėdą ir įsikūrus kareivinėse, kuriose dabar veikia Klaipėdos universitetas, atsitiko nelaimė.
Iš Didžiosios Lietuvos atvykę kareiviai nemokėjo naudotis dujomis. Uostamiestyje jos naudotos maistui gaminti bei apšvietimui.
Prieš užmigdami jauni kareiviai tiesiog užpūtė liepsną, o pačių dujų neužsuko. Ryte trys vyrai rasti negyvi.
Kiti mirė nuo plaučių uždegimo, smegenų plėvės uždegimo ar kitų ligų.
Dar viena plačiai nuskambėjusi nelaimė atsitiko 1928 metų birželio 19 dieną, kai į Klaipėdos uostą atplaukė anglų karo laivyno eskadra.
Klaipėdos visuomenė ir Lietuvos kariuomenės dalys iškilmingai ją pasitiko. Eskadrai įplaukiant į uostą 2-ojo artilerijos pulko 4-oji baterija sveikino svečius pabūklų salve.
Šis pasveikinimas baigėsi tragedija – sprogęs sviedinys nužudė vyr.leitenantą Nikodemą Jakučiūną, viršilą Juozą Lingį ir eilinį Antaną Šimkų.
Aukojo dalį savo algos
Pagerbiant juos tų pačių metų rugsėjo pradžioje buvo sudaryta komisija paminklui artileristams pastatyti. Nemažai karininkų įsipareigojo aukoti po procentą nuo atlyginimo.
Komisija kreipėsi į Klaipėdos krašto visuomenės veikėjus, prašydama rinkti pinigus. Lėšas rinko ir kiti artilerijos pulkai.
Klaipėdoje apie raginimą prisidėti prie paminklo pastatymo paskelbė vietos laikraščiai.
1931 metų vasario 16 dieną paminklas iškilmingai atidengtas. To meto spauda rašė, kad tai buvo vienas gražiausių ir originaliausių paminklų žuvusiems kariams.
Paminklo projekto autorius ir statybos darbų vadovas buvo Klaipėdos architektas O.E.Karalius. Granito akmenys jam buvo gabenami iš Didžiosios Lietuvos.
Kapas priminė Gediminaičių stulpus, 1,8 m aukščio, 2,5 m. pločio ir pusės metro storio iš tašytų granito akmenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...