Slaugos mokslai Klaipėdos universitete – geriausi šalyje

Bendrai Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų atliekami tyrimai įvertinti 3 balais iš 5 galimų. Jaunam fakultetui tai didelis pasiekimas – sakė šio fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas. Aukščiausiojo balo negavo nė viena šalies aukštojo mokslo įstaiga.

Pagrindinis ketvirtąkart atliktos Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgos objektas – mokslo ir studijų institucijų tinklas. Inovacijų dalis šiemet įtraukta pirmą kartą.

Ekspertų vertinimo objektų spektras buvo itin platus – nuo strategijos, plėtros perspektyvų iki mokslo santykio su verslu, inovacijų, tarptautiškumo ar turimos, moksliniams tyrimams atlikti reikalingos infrastruktūros.

„Visus su mokslo tyrimų kokybe susijusius apsekus ekspertai įvertino labai gerai, – sakė Sveikatos mokslų dekanas prof. A. Razbdauskas. – Konstatuojama, kad aukštą vykdomų mokslinių tyrimų lygį rodo tarptautinių publikacijų ir daugiausia cituojamų publikacijų proporcija. KU yra santykinai daugiausiai mokslinių straipsnių publikuojančių šalies universitetų penketuke.“

Pasak prof. A. Razbadausko, ekspertai itin palankiai atsiliepė apie fakulteto biotechnologijos mokslo specialistų vykdomus tyrimus – Klaipėdos regione esančio geoterminio vandens panaudojimo kurortologijoje ir jūros aplinkos pritaikymo sveikatinimui, dar vadinamus mėlynąja biotechnologija. Atkreiptas dėmesys ir į didelį Visuomenės sveikatos mokslų srities mokslininkų įdirbį, sprendžiant pirminės sveikatos priežiūros organizavimo klausimus.

Tyrimus slaugos srityje tarptautiniai ekspertai įvertino geriausiai Lietuvoje. Tačiau vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja – visuomenė sensta. Žmonės laukia sprendimų, galinčių padėti senti patogiai ir oriai. Todėl slaugos ir socialinio darbo sričių mokslininkų vykdomiems tyrimams sveiko senėjimo srityse atsiveria itin didžiulė perspektyva.

Nepaisant gerai įvertintų Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų pasiekimų ir perspektyvų, Klaipėdos universitetui taip pat teks spręsti MOSTA ekspertų atskleistus, visos šalies aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse vis dar egzistuojančius trūkumus. Visų pirma, tai – mokslinių tyrimų ir eksperimentinių projektų finansavimas, kuris tampa vis labiau priklausomas nuo ES fondų paramos: pvz., 2014 m. šios lėšos sudarė 81,7 proc. visų užsienio lėšų.

Universitetai, ekspertų teigimu, per lėtai reaguoja į vis spartesnį studentų mažėjimą: per paskutinius septynerius metus studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo daugiau nei trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 134 tūkst. MOSTA skaičiavimais, nesiimant jokių veiksmų, 2020 m. visi šalies universitetai bendrai priims mažiau studentų, nei keturi didžiausieji jų priėmė 2010 m. Stojančiųjų pasirengimas studijoms – žemas.

Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis.  Todėl didelė dalis tyrėjų  (beveik 41 proc.) dirba keliuose sektoriuose – daug dėsto arba dirba versle. Finansinis aspektas greičiausiai lemia ir tai, kad iš Lietuvos į užsienį išvyksta daugiau studentų bei akademinių darbuotojų, nei atvyksta į ją. Ekspertų teigimu, ilgesniems nei 15 dienų vizitams Lietuvos tyrėjai išvyksta 3,5 karto dažniau, nei atvyksta užsieniečių. Iš užsienio šalių pritrauktų doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičiai – vieni mažiausių ES. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus esame 116, o pagal gebėjimą juos išlaikyti – 108 vietoje iš 140 šalių.

Lietuva - viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Bet, kalbant apie inovacijas, ES kontekste vis dar yra sąrašo gale. Norint padėtį pakeisti, MOSTA ekspertų iškeltus didžiuosius iššūkius, mokslo ir studijų įstaigoms reikia spręsti kuo greičiau.

„Padėtį aukštojo mokslo srityje nagrinėjo MOSTA pakviesti tarptautiniai ekspertai. Lietuva – maža valstybė, konkurencija čia didelė, todėl nepriklausomas žvilgsnis ir pasiūlytos gairės ateičiai yra ypač naudingos. – sako prof. A. Razbadauskas.“