- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tie, kuriems šie paukščiai asocijuojasi su nešvara ir ligomis, gerokai nustebtų sužinoję, jog už "kilmingus" jų giminaičius žinovai pasiryžę pakloti daugiau nei milijoną litų. Žinoma, ne vienas selekcinių balandžių augintojas patikintų, jog jam mylimas sparnuotis yra neįkainojamas. Vienas tokių – ir klaipėdietis politikas Evaldas Jurkevičius, šiuo hobiu užsikrėtęs dar ankstyvoje vaikystėje.
Augintojams – 700 rūšių
Pašnekovas tikino, jog su šiokiomis tokiomis pertraukomis meilė balandžiams jį lydi visą gyvenimą.
"Balandžius augino ir mano senelis, ir tėvas, tokį hobį turiu ir aš. Turbūt tai, kas įgimta, pamėgta, nesikeičia, tik priklauso nuo tam tikrų gyvenimo aplinkybių, sąlygų", – svarstė E.Jurkevičius, neneigęs, jog galėtų save vadinti trečios kartos balandininku.
Politikas šyptelėjo, jog tokių dalykų kaip paveldėtos veislės nėra, esą didžiausias turtas – nuo mažumės kaupta patirtis.
"Turime mokėti ir veisles atskirti, ir suprasti apie ligas, maitinimą, priežiūrą. Kiekvienas balandis turi savo standartus, kurie aprašyti šaltiniuose, dalyvauja parodose, varžybose. Vieni vertinami pagal eksterjerą, kiti – pagal skrydį, treti – pagal protą", – dėstė E.Jurkevičius.
Anot pašnekovo, šiandien pasaulyje skaičiuojama apie 700 rūšių įvairiausių dekoratyvinių karvelių – tai yra vien selekciniai, išvesti sparnuočiai.
Per plauką nuo žūties
Klaipėdietis kuklinosi, jog jo turtas – vidutiniškas, apie pusšimtis balandžių, atstovaujančių dviem rūšims: pašto bei aukštaskridžių.
"Kiekvienas, laikantis karvelius, juos turbūt atsirenka pagal savo charakterį. Žinoma, pasirinkimą neretai formuoja ir mada. Skirtingais metais ima dominuoti viena ar dvi kokios nors rūšys, – kalbėjo žinovas. – Pavyzdžiui, mano pašto balandžiai skiriasi nuo įprastinių – jie yra baltos spalvos. Su jais varžybose nedalyvauju, kadangi jie tam nepritaikyti, tačiau tai protingi ir stiprūs paukščiai."
Anot E.Jurkevičiaus, dabartinius savo augintinius jis užsiveisė prieš septynerius metus – esą tuomet Lietuvoje tokių balandžių buvo menkas pasirinkimas.
Tuometę savo kelionę į Lenkijoje, netoli Katovicų esančiame Chožovo mieste, vykusią parodą klaipėdietis prisimins visą gyvenimą. Tikėtina, kad jis galėjo būti vos per plauką nuo mirties. Mat lietuvių delegacijai išvykus iš parodos, maždaug po valandos įvyko tragedija – įgriuvo parodų rūmų stogas, palaidojęs per 60 lankytojų, dar apie pusantro šimto žmonių buvo sužeista.
Už karvelį – lesalas
"Parodoje buvau supirkęs balandžius iš austrų, vokiečių, rusų ir padariau selekciją. Dabar juos ir padovanoju, ir parduodu, ir pasikeičiu. Kol kas blogų atgarsių negirdėjau", – šyptelėjo pašnekovas.
Paklaustas, kiek verti jo augintiniai, politikas diplomatiškai išsisuko.
"Kainų yra visokių, bet nenorėčiau kalbėti apie savo paukščius, nes mylimas karvelis neįkainojamas. Labai malonu, kai parduodi karvelį ir iš tų pinigų nuperki kitiems, pavyzdžiui, pašaro. Verslo iš augintinių nepadarysi. Žinoma, yra žmonių, kuriems šis hobis tampa komercija", – kalbėjo E.Jurkevičius.
Anot politiko, pavyzdžiui, varžybų laimėtojų šeimininkams skiriamos nemenkos premijos. Į šią sritį krypsta ir verslo atstovų akys – štai Vokietijoje, Lenkijoje yra užveistos didžiulės balandžių fermos, nes šių sparnuočių išmatos laikomos vienomis geriausių trąšų. Tik jau šiuo atveju kokybinių paukščių standartų nelabai paisoma.
Politiko teigimu, neseniai Belgijoje vykusiame aukcione brangiausias sportinis balandis, vardu Boltas, buvo parduotas už 310 tūkst. eurų (beveik 1 mln. 70 tūkst. litų). Už kitus sparnuočius sumokėta taip pat nekukliai – po 270 tūkst., ir po 210 tūkst. eurų.
"Sportiniai balandžiai vertinami pagal jų gebėjimą grįžti kuo greičiau namo ir orientaciją. Tokie balandžiai mažiausiai skrenda tūkstantį kilometrų, taip pat lekia pagal laiką, dalyvauja varžybos, be to, turi genealoginę kilmę. Tokį balandį nusipirkęs naujasis šeimininkas jo į varžybas neveš, bet darys selekciją, augins jo vaikus, kurie jau dalyvaus varžybose", – aiškino pašnekovas.
Neteršia balkonų
Pasak E.Jurkevičiaus neįmanoma nesižavėti tuo, kad tokioje mažoje paukščio galvelėje gali veikti toks protas.
"Pavyzdžiui, išleidi balandį Maskvoje, ir jis namo parlekia per dvi tris paras. Net mokslininkų iki galo nėra ištirta, kaip karveliai orientuojasi, įveikia tūkstančius kilometrų, suranda namus ir kuo jie skiriasi nuo laukinių paukščių", – kalbėjo klaipėdietis.
Ar šis pomėgis smarkiai patuština politiko kišenę?
"Kiekvienas hobis reikalauja išlaidų. Šiuo atveju tai yra ir lėšos maitinimui, ir vitaminams, ir priežiūrai. Kadangi savo augintinius prižiūri pats, tai papildomai nekainuoja", – dėstė E.Jurkevičius.
Karvelidę politikas turi įsirengęs savo nuosavame kieme ir, kaip patikino, ji suprojektuota kaip statinys bei turi kaimynų palaiminimą.
Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubui pirmininkaujantis E.Jurkevičius patikino, jog žino visas uostamiesčio daugiaaukščių namų kiemuose įrengtas balandines.
"Jos pastatytos prieš daugelį metų, dešimtmečius ir tai suderinta su aplinkiniais gyventojais. Šie balandžiai yra prižiūrimi, tai ne tie sparnuočiai, kurie teršia balkonus, džiovyklas", – kalbėjo pašnekovas.
Treniruotės pakeliui į Seimą
Politikas patikino, jog namuose nesutarimų dėl jo pomėgio nekyla. "Mano šeimoje visi myli paukščius", – patikino pašnekovas.
Anot jo, ir dirbant Seime keblumų dėl augintinių esą neiškildavo, priešingai – kelionės į Vilnių tapdavo puikia galimybę patreniruoti savo sparnuočius.
"Pasiimi kartu narvelį, pakeliui balandį išleidi, po to su namiškiais susiskambini ir sužinai, po kiek laiko grįžo. Ir taip pamažu vis didini nuotolį. Taigi savo hobį puikiai derinau su darbu", – šypsojosi buvęs parlamentaras.
E.Jurkevičius neneigė, jog įvairioms atrakcijoms, vestuvėms ar kitoms šventėms neretai balandžius tenka paskolinti ne tik savo pažįstamiems.
"Štai ir Klaipėdos meras "treniravo" mano porelę per Jūros šventę, kai kilo taikos vėliava. Ir visi buvo patenkinti. Paukščiai namo grįžo per 7 minutes", – šyptelėjo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...