Specialistai vertino Treko parko ąžuolų būklę

Arboristai įvertino Treko parko šimtamečius ąžuolus, kurių suskeldėjusių kamienų drevės užpildytos cementu. Nustatyta, kad medžiai – pavojingi. Ar juos išsaugoti, gavusi specialistų išvadas, turės spręsti savivaldybė.

Nugriūti gali bet kada

Į arboristus dėl minėtų ąžuolų, kurių kamienų apimtys siekia 336 ir 357 centimetrų, kreipėsi uostamiesčio savivaldybės atstovai. Šiuo metu tvarkomi parko želdinai, todėl norėta, kad specialistai įvertintų lapuočius ir pateiktų išvadas, ar juos reikėtų išsaugoti, kaip tai padaryti.

Šį kartą arboristai medžius tyrė nemokamai. Specialistai ąžuolus, kurių amžius gali siekti 150 metų, apžiūrėjo ketvirtadienį. Lapuočiai peršviesti tomografu, kad būtų pamatyta, kas yra jų kamienų viduje.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bakys tvirtino, kad šie medžiai yra labai pavojingi.

"Pagal septynbalę sistemą, kur 1–2 balai suteikiami nepavojingiems ar sąlyginai pavojingiems medžiams, 3–5 balai – vidutiniškai pavojingiems, o 6–7 balai – labai pavojingiems arba mirštantiems lapuočiams, abiem duočiau po 6. Vienam tik dėl to, kad auga ne prie tako. Priešingu atveju skirčiau septynis", – tvirtino pavaduotojas.

Tomografu nustatyta, kad medžių vidų stipriai pažeidęs puvinys. Vietomis sveikos medienos nėra ir prie žievės. Dėl šios priežasties medžiai dažnai neatlaiko savo svorio, tad gali pradėti smukti.

Specialistai net vizualiai pastebėjo, kad vienas ąžuolų jau ėmė smukti. Kito šaka gali bet kada nulūžti. Tada visas lajos svoris susikoncentruos vienoje pusėje, ir medis į ją pasvirs.

Pasak R.Bakio, lūžus šakoms, lapuotis grius. Kadangi kamienas stipriai pažeistas puvinio, šis procesas gali vykti žaibiškai.

"Kai puvinys pasiekia išorę, lapuotis nebetenka savo tvirtumo. Praktikoje taikoma trečdalio taisyklė. Medžio vienos ir kitos pusės sienelių storis turi būti ne mažiau kaip trečdalis skersmens. Jei ši taisyklė pritaikoma, medis dar laikomas toleruotinu", – tvirtino pavaduotojas.

Svarbi galima žala

R.Bakys atkreipė dėmesį, kad vienareikšmių rekomendacijų, ką daryti su tokiais medžiais, nėra.

"Kiekviena savivaldybė turi savąsias, priklausomai nuo medžių, jų rūšių. Taisyklėse yra numatyta daug kriterijų. Jomis ir naudojamasi bei priimamas sprendimas", – teigė pavaduotojas.

Anot R.Bakio, vienas medžių vizualiai atrodo kur kas prasčiau už kitą. Tačiau pastarąjį dar būtų galima išsaugoti. Geriau atrodančiojo būklė realiai yra kur kas prastesnė. Būtent jis pradėjo smukti.

"Vienas žmogus gali sakyti, kad medį reikia saugoti dar kelerius metus, kitas – kad jis pavojingas, gali bet kada nugriūti. Ir abu jie bus teisūs. Vienintelis dalykas, kurį reikia įvertinti, ar nugriuvęs medis gali kažką sužaloti, sugadinti. Tai vienas svarbiausių faktorių", – pabrėžė pašnekovas.

R.Bakys akcentavo, kad Stelmužės ąžuolo būklė yra dar prastesnė nei šių ąžuolų. Skirtumas tik tas, kad jei pastarasis grius audros metu, nieko nesužalos.

"Čia yra miesto parkas. Sprendimas turėtų būti priimtas pagal griežtesnius kriterijus", – komentavo pavaduotojas.

Reikia įvertinti reikšmingumą

Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas tvirtino, kad laikinai bent vieną ąžuolų būtų įmanoma išsaugoti. Klausimas, kiek tai kainuos, ar išlaidos atitinka medžio vertę.

"Jei medis yra istoriškai reikšmingas, tada jokių svarstymų nėra. Tačiau jei jis eilinis, tik tiek, kad yra stambesnis nei kiti, kyla klausimas, ar verta jį saugoti", – tvirtino direktorius.

Mažiau pažeistą ąžuolą būtų galima sutvirtinti specialiomis jungtimis, tam tikrais būdais genint sumažinti viršūnių svorį ir suformuoti antrąją lają.

"Tačiau tai ne vienerių, o penkerių ar dešimties metų procesas. Be to, visos priemonės kainuoja. Žinoma, galima teigti, kad tokių medžių per vienerius metus neužauginsi. Jei šie augtų miesto pakraštyje, niekam netrukdytų, tada galima juos palikti ir nieko nedaryti. Tačiau čia yra judėjimas. Be to, reikia suprasti, kad ir medžiai turi savo gyvavimo laiką", – kalbėjo direktorius.

Taip pat specialistai pabrėžė, jog, nusprendus išsaugoti vieną ar kitą ąžuolą, pirmiausia reikėtų juos aptverti ir pastatyti ženklą, kad lapuočiai kelia grėsmę.

"Po parką vaikštantys žmonės gali ir nepamatyti tikrosios medžių būklės. Pajūryje, kur nuolat siaučia vėjai, šie ąžuolai – pavojingi", – teigė vadovas.

Miestuose situacija – tragiška

R.Žilinskas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje, kaip ir kituose šalies miestuose, padėtis, susijusi su medžiais, yra prasta. Pasak specialistų, uostamiestis eina teisinga linkme – vietoje senų, pažeistų, sergančių želdinių sodinami nauji.

"Dauguma jų pasodinti prieš 40–50 metų, kai Lietuvoje nebuvo jokios medžių priežiūros kultūros. Dabar turime padarinius – medžiai atrodo kaip šmėklos, yra pavojingi, aptekę ligomis, grybais, per anksti susenę", – komentavo direktorius.

R.Bakys pabrėžė, kad medžiais būtina pradėti rūpintis, kol jie dar yra jauni. Reikia taisyklingai formuoti lają, kad apkrovos būtų tolygios.

"Viskas priklauso nuo skiriamų lėšų. Tokiuose garsiuose žaliuosiuose miestuose kaip Helsinkis, Stokholmas tas darbas vyksta nuolat. Dėmesys kreipiamas ne į gaisrų gesinimą, kaip šiuo atveju, bet į visą medžių priežiūros sistemą. Jei orientuosimės į jaunų medelių genėjimą, ateityje išvengsime brangiai kainuojančių problemų", – patikino pavaduotojas.

Specialistai pabrėžė, kad miestams derėtų įsivertinti visų savo medžių būklę.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, kad dabar dėl ąžuolų Treko parke bus laukiama oficialių specialistų išvadų. Tada bus sprendžiama, ką daryti.

Pasak vedėjos, mieste augantys medžiai yra inventorizuoti. Įvertinta ir jų būklė, bet tik vizualiai.

"Vidaus specialiais aparatais netyrėme. Tai daug kainuotų. Ateityje planuojame pirkti paslaugą, kad, prieš pradedant želdinių tvarkymo darbus vienoje ar kitoje vietoje, šie būtų ištirti", – sakė vedėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu jo

nu jo portretas
naikinti visus persenusius ir trukdancius medzius is miesto, dideliems medziams vieta miske

Anonimas

Anonimas portretas
Mergaites salmas uz kompa kokius 5x brangesnis :)

Bebras

Bebras portretas
Nesu specialistas,bet uz dyka patarciau-siuos azuolus tikrai verta salinti,kaip ir visus keliancius gresme medzius mieste,kilnojancius pozemines komunikacijas,o su arboristais eikite pas baristas kavos isgerti.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    3
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    3
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    5
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    10
Daugiau straipsnių