Spektaklio žiūrovais tapo aklieji ir silpnaregiai

  • Teksto dydis:

Klaipėdos dramos teatras sulaukė ypatingų svečių – iš įvairių Lietuvos miestų suvažiavo 300 žiūrovų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) narių. Ketvirtadienį ir penktadienį latvių režisierės Maros Kimelės režisuotas spektaklis "Tėvas" akliesiems ir silpnaregiams rodomas su garsiniu vaizdavimu.

Žiūrovai gauna belaides ausines su pulteliais, o vertėjai iš Vilniaus universiteto Kauno fakulteto komentuoja veiksmą scenoje.

Renginyje dalyvauja ir 22 šio fakulteto bakalauro studentai, studijuojantys audiovizualinio vertimo specialybę, drauge su dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene. Ši studentų grupė, nagrinėdama spektaklio vaizdo įrašą, ir parengė garsinį aprašymą, kurį skaityti patikėta vienai vertėjai.

Prieš spektaklį žiūrovai pakviesti susipažinti su jame vaidinančiais aktoriais ir jų kuriamais veikėjais, pabendrauti, įsiminti jų balsus. Taip pat gali prisiliesti prie spektaklio aksesuarų ir dekoracijų, sužinoti, kaip atrodo veikėjų kostiumai.

Spektaklis "Tėvas" 2016 m. buvo apdovanotas dviem Auksiniais scenos kryžiais: Darius Meškauskas jį gavo už rotmistro Augusto vaidmenį, o Karolina Kontenytė – už nepagrindinį Bertos vaidmenį. Spektaklis pelnė ir daugiausia apdovanojimų VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – D.Meškauskas ir Aldona Bendoriūtė (spektaklyje rotmistro žmona Laura) išrinkti geriausiais aktoriais, K.Kontenytė – geriausia jauna aktore, o M.Kimelė – geriausia režisiere.

Šį projektą inicijavo ir bendradarbiaudama su teatrais vykdo LASS. Pasak LASS kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, spektaklių rodymo su garsiniu vaizdavimu projektas pradėtas 2012 m., o poreikis ir susidomėjimas kasmet auga.

Pirmąjį spektaklį žiūrėjo 40 žmonių, 2016 m. spektaklį Panevėžyje – jau per 80 aklųjų. Šiemet į Klaipėdą atvyko 300 žiūrovų, o norinčiųjų buvo dar daugiau.

Spektaklis "Tėvas" – dešimtas šiame projekte. Organizatoriai stengiasi, kad žiūrovai susipažintų su įvairių režisierių kūryba.

Garsinio vaizdavimo vertėjus ruošianti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja L.Niedzviegienė pasakojo, kad užsienyje garsinis vaizdavimas kultūros renginiuose jau yra įprasta praktika, o Lietuvoje šiai sričiai labai trūksta kultūros institucijų dėmesio. Spektaklių, filmų garsinio vaizdavimo poreikis yra didelis, plati ir susidomėjusi auditorija, bet sąlygos tam sudaromos itin retai. Ji džiaugėsi, jog net keli šimtai žmonių iš įvairių Lietuvos miestų išsiruošė į kelionę, kad pamatytų spektaklį uostamiestyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių