Statybininkų ginčuose dėl pinigų – Klaipėdos mero pavardė (papildyta)

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus turimos įmonės „Klaipėdos monolitas“ akcijos jam vėl pridarė bėdos. Šįkart pasigirdo kaltinimų, kad miesto vadovui priklausanti bendrovė galėjo dalyvauti milijonų vertoje apgaulėje.

Skola - 2 mln. litų

Bendrovė „Klaipėdos monolitas“, kurios 74 proc. akcijų priklauso R.Taraškevičiui, dar 2008 metų pavasarį pasirašė sutartį su įmone „Kleta“, kuri užsakė pastatyti kelis didelius administracinius pastatus Naujojo Uosto gatvėje. Tokiu būdu „Klaipėdos monolitas“ tapo statybų generaliniu rangovu, o „Kleta“ - užsakovu.

„Klaipėdos monolitas“ į pagalbą pasisamdė kitą įmonę „Vilniaus doleta“, o ši - „Stiklo briauną“.

Pasirašius sutartis statybos buvo pradėtos 2008-ųjų pavasarį, bet jos įstrigo tų pačių metų pabaigoje, nes užsakovas esą nutraukė finansavimą.

Jis buvo atnaujintas ir statybos tęsiamos nuo 2009 metų vasario. Tuomet „Kleta“, „Klaipėdos monolitas“ ir subrangovai pasirašė trišalį susitarimą. Jame buvo numatyta, kad jei „Klaipėdos monolitas“ dėl kokių nors priežasčių neatsiskaitys su subrangovais, pinigus sumokės užsakovas - bendrovė „Kleta“.

Pernai rugsėjį pasibaigus statyboms „Klaipėdos monolitas“ subrangovams liko skolingas beveik 2 mln. litų. Tačiau pinigų jis negavo iš užsakovo, todėl subrangovams pasiūlė pagal trišalį susitarimą kreiptis tiesiai į jį.

Perrašė turtą

„Situacija paprasta - užsakovas nemokėjo generaliniam rangovui, šis rangovui, o jis negalėjo atsiskaityti su subrangovu. Tačiau tame susitarime aiškiai pasakyta, kad pinigų reikia prašyti iš užsakovo“, - teigė R.Taraškevičius.

Pinigų nesulaukusios ir jau bankrutavusios bendrovės „Stiklo briauna“ teises į skolas perėmė skolas supirkinėjanti bendrovė „Inkaso“. Ji ir ėmė ieškoti, kaip atgauti pinigus. Skolų išieškotojai įtaria, kad trišalis susitarimas tarp „Kletos“, „Klaipėdos monolito“ ir rangovo buvo pasirašytas nebe priežasties. Esą taip siekta apgauti rangovus ir subrangovus, nes jie pagal susitarimą pinigų turi reikalauti iš „Kletos“, o jai priklausantis turtas jau esą perrašytas kitos bendrovės vardu.

Pasinaudojo pavarde

„Manau, kad tas, kas žiniasklaidoje paviešino šią istorija, nori pasinaudoti mano pavarde, mano pareigybe. Esą meras turi prispausti užsakovus, kad jie grąžintų skolas. Bet galiu tvirtai pasakyti - mano takelis į „Klaipėdos monolitą“ seniai yra užžėlęs. Aš nedirbu toje įmonėje, nepasirašinėju sutarčių, nedarau jokios įtakos. Kartą per metus dalyvauju akcininkų susirinkime, kur gaunu tam tikros informacijos apie įmonės veiklą ir viskas“, - tikino R.Taraškevičius.

Jis vylėsi, kad visus taškus ant „i“ sudėlios teismas, nes į jį kreipėsi skolų perėmėja „Inkaso“, kuri siekia pinigus prisiteisti iš „Kletos“.

Pirmasis teismo posėdis vyks pirmadienį.

R.Taraškevičius vieną kartą jau yra turėjęs nemalonumų dėl to, kad turi bendrovės „Klaipėdos monolitas“ akcijų. Vyriausioji tarybinės etikos komisija buvo pripažinusi, kad R.Taraškevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose ir miesto taryboje balsuodavo tvirtinant detaliuosius planus sklypų, kuriuos valdo „Kleta“, samdžiusi „Klaipėdos monolitą“ juose statyti pastatus.

Papildyta:

Bendrovės „Kleta“ vadovas Arūnas Kuraitis žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad jo vadovaujama įmonė bei „Klaipėdos monolitas“ galėjo apgauti subrangovus, pavadino melu, šmeižtu ir nesąmone.

„Jau rengiame ieškinį teismui dėl šmeižto. Tikiuosi, jog gyvename teisinėje valstybėje“, - tikino A.Kuraitis.

Paklaustas, kas galėjo inicijuoti neva šmeižikišką straipsnį, "Kletos" vadovas buvo konkretus: „Inkaso“, o kas daugiau“. 

A.Kuraitis tvirtino, kad meras R.Taraškevičius šioje istorijoje tikrai yra „ne prie ko“.