Karybos istorijos žinovui stebuklai nyra iš praeities

Gyventi šiandien neužmirštant to, kas buvo prieš kelias dešimtis ar net šimtus metų, gyventi atkartojant ypatingus istorinius įvykius, padėti juos kitiems pažinti, rekonstruoti visa, kas daugeliui mūsų yra nežinoma. Toks yra karybos istorijos žinovo klaipėdiečio Egidijaus Kazlauskio pomėgis, o gal net gyvenimo tikslas.

Į Latviją – per Tauragę

Bet kuri pilka lietinga diena gali atnešti neplanuotų susitikimų, netikėtų džiaugsmų ir staigmenų.

Vienas šios vasaros sekmadienis E.Kazlauskiui pažėrė tiek netikėtumų, kiek jų kitas nesulaukia per visus metus. Tą dieną karybos istorijos entuziastas susiruošė į Latvijos provinciją, bet iš Klaipėdos į Lielvircavos miestelį, esantį netoli Jelgavos, keliavo per Tauragę.

Tądien jis sumanė pakeleivei parodyti ypatingo Europos istorijos įvykio vietą – paminklą prie Staiginės malūno.

Būtent čia 1812 m. buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto Davido Ludwigo von Yorcko ir Rusijos armijos generolo majoro Ivano Dibičiaus.

Istorikai teigia, jog Tauragės konvencija nulėmė visos Europos istoriją. Iniciatyvą pasirašyti sutartį 1812-aisiais parodė Prūsijos generolas D.L.von Yorckas. Jis vadovavo Prūsijos kariuomenei, kuri kontroliavo Kuršą.

Tuomet D.L.von Yorcko kariai pagal anksčiau pasirašytas sutartis turėjo kovoti prancūzų pusėje.

Pasakojama, kad rusų generolas, pajutęs, jog žlunga Napoleono kariuomenė, 1812 m. gruodžio 30 d., spiginant dideliam šalčiui, į Staiginės malūną Požerūnų kaime pakvietė Prūsijos armijos generolą D.L.von Yorcką.

Šis, rizikuodamas karo lauko teismu, pasirašė karinio neutraliteto sutartį, kuri vėliau buvo pavadinta Tauragės konvencija.

Sutartimi Prūsija išsivadavo iš Prancūzijos ir padėjo savo nepriklausomybės pamatus.

Beje, abu generolai buvo prūsai, tik I.Dibičius tarnavo Rusijos carui.

Tauragės konvencijos atminimui 1912 m. D.L.von Yorcko proanūkio iniciatyva Staiginės kaime iškilo pilko granito plokščių paminklas.

Prie paminklo – staigmena

1948 ar 1949 m. šį paminklą susprogdino netoli stovėjęs sovietų kariuomenės pionierių dalinys.

2013 m. sausį buvo atidengtas naujas, visiškai toks pat kaip buvęs. Šį paminklą E.Kazlauskis ir norėjo parodyti savo pakeleivei.

Šioje atokioje vietoje sekmadienio rytą pamatęs prie paminklo keistą žmogų klaipėdietis nustebo, juo labiau kad netoliese stovėjo automobilis su latviškais valstybiniais numeriais.

Užkalbinęs vienišą lankytoją E.Kazlauskis patyrė, jog šis atvyko iš Vokietijos, Liubeko miesto, jo motina buvo kilusi iš Rygos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to ISTORIJA

to ISTORIJA portretas
Matyt jie rinkimams jau ruošiasi

ISTORIJA

ISTORIJA portretas
Ir iš kur imasi tokie nevispročiai komentatoriai, kurių komentarai nieko bendro neturi su tekstu ? Tai mūsų nuprotėjusių lietuvių atmaina. Ir koks čia noras viešai rodyti savo durnumą.

Jawol

Jawol portretas
...einantis į Libavą (dabar – Jelgava.Libava(vok.Libau), tai Liepoja, o Jelgava, iki 1917 buvo Mintauja(latv. Mītava, vok. Mitau)
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių