Stovyklos „Žuvėdra“ teritorijoje išdygs privačių namų kvartalas

Buvusios „Žuvėdros“ stovyklos teritorijos (Pamario g. 11, Klaipėda) detaliojo plano koncepcijai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje pritarta tik po antrojo svarstymo. Ekspertai atidžiai nagrinėjo siūlomus sprendinius, kad patraukli pajūrio teritorija nevirstų dar vienu uždaru ir visuomenei neprieinamu rezervatu.

Teritorijos planavimo užsakovas – bendrovė „Kopų žuvėdra“ buvusios vaikų stovyklos plote planuoja sukurti naują rekreacinės paskirties objektų bei privačių namų kvartalą.

Stovyklos paskirtis šioje teritorijoje panaikinta dar 2001-aisiais, vieta nuomota tik atskiriems renginiams.

Patvirtinti nauji planavimo dokumentai verslininkams atrištų rankas investuoti į šiuolaikišką inžinerinę teritorijos infrastruktūrą, įrengti privažiavimo kelius, vidaus gatves, pradėti pastatų statybas. Klaipėdos bendrasis planas šioje vietoje numato rekreacinės paskirties bei gyvenamųjų namų statybą. Koncepcijos projekto autorė – bendrovė „Archbalt“ teritoriją taip pat dalija į dvi dalis: vienoje numatomi ilgalaikiai poilsio objektai (poilsio namai, sporto įrenginiai), kita ateity turėtų virsti nedideliu privačių gyvenamųjų būstų kvartalu.

Koncepcijos projekto vadovė Vida Mureikienė teigė, jog visus sprendinius diktavo planuojamos teritorijos ypatybės – miško aplinka, kintantis vietovės reljefas bei  sklype esančios nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, t.y. Kukuliškių baterijos statinių komplekso dalys. Kelias, inžineriniai tinklai, būsimieji statiniai planuoti netradiciškai - taip, kad būtų sunaikinta kuo mažiau esamų želdinių. Būsimiems statiniams koncepcijos autoriai nustatė ne didesnį nei 9 m aukštį, gyvenamiesiems namams - ne didesnį nei 260 kv. m plotą.

Net dukart koncepcijos sprendinius analizavę Ekspertų tarybos nariai ypač akcentavo teritorijos prieinamumo visuomenei klausimą. Autoriams primygtinai rekomenduota į projektą įtraukti nuostatą, jog sklype planuojama gatvė negali būti užtverta jokiais atitvarais, kaip tai nutiko netoliese esančioje Skautų gatvėje. Anot ekspertų, miestiečiai turi turėt galimybę netrukdomi pasiekti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes bei pajūrį.

Daug diskutuota ir dėl būsimųjų kvartalo statinių architektūrinės išraiškos. Koncepcijos projekte numatyta, jog statiniams turi būti naudojamos natūralios medžiagos: raudono molio plytos ir čerpės, medis, akmuo, tinkas. Pastatus pasiūlyta dengti šlaitiniais stogais, nustatytas 30 laipsnių šlaito kampas. Pastarasis reikalavimas buvo sukritikuotas. Koncepcijos autoriams pasiūlyta griežtai neriboti būsimųjų statinių autorių laisvės parinkti geriausius sprendimus atsižvelgiant į konkrečios vietos aplinkybes.

Anot Ekspertų tarybos nario Gintaro Čičiurkos, akivaizdu, jog tai bus turtingų žmonių vilų kvartalas.

„Klausimas, kaip „suvaldyti“ jo architektūrą, aktualus, tačiau sprendimo teisė dėl architektūrinės pastatų išraiškos turi būti palikta projektų autoriams“,-sakė jis.

Architektas-ekspertas Edmundas Andrijauskas palaikė tokią poziciją: „Nelogiška būtų  griežtais apribojimais unifikuoti vilų kvartalo architektūrinę stilistiką. Autoriai turi turėt galimybes ieškoti savitų sprendimų ar elementų, vienijančių atskirus statinius“.

Ekspertų tarybos pritarimą gavęs koncepcijos projektas dar liepą buvo svarstytas Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete, kur jam pritarta. Projektas dar bus teikiamas Klaipėdos miesto tarybos politikų vertinimui.