Sukčiai valstybės biudžetą grobsto vis įžūliau

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame 23 asmenys įtariami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Įtarimai pareikšti tiek Klaipėdos apskrityje registruotų bendrovių vadovams, tiek ir kitose apskrityse registruotų bendrovių, turinčių filialus Klaipėdos mieste, darbuotojams. Pirminiais duomenimis paskaičiuota, kad išaiškinta organizuota grupė už tariamus sandorius gavo daugiau nei 1,3 milijono litų, o valstybės biudžetui nesumokėjo maždaug dviejų šimtų tūkstančių litų mokesčių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, kad į nusikalstamą schemą buvo įtrauktos ne tik, kaip įprasta, jokios realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančios bendrovės, bet ir Klaipėdos regione  statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės. Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, 13 bendrovių, veikiančių Klaipėdos mieste, Švėkšnoje (Šilutės r.), Šilutėje, Kretingoje, Skuode, Mosėdyje (Skuodo r.), Zarasuose, Avižieniuose (Vilniaus r.), už tam tikrą atlygį išrašydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras už tariamai pirktas statybines prekes ir jas įtraukdavo į trijų Klaipėdos regione veikiančių bendrovių apskaitą.

Ryšių su fiktyvias PVM sąskaitas faktūras išrašančiomis bendrovėmis ieškojo ir iš jų tokias PVM sąskaitas faktūras paimdavo keturi tarpininkai klaipėdiečiai. Pastarieji už tam tikrą atlygį surasdavo bendroves, kurių  direktoriai ar vadybininkai  sutikdavo išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, vėliau įtraukiamas į įmonių buhalterinę apskaitą. FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai atskleidė, kad už tokias „parduotas“  PVM sąskaitas faktūras bendrovių darbuotojai gaudavo 5-9 proc. atlygį nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų.

Statybinėmis medžiagomis prekiaujančių bendrovių vadybininkai ar vadovai prekes parduodavo fiziniams asmenims, iš jų paimdavo pinigus, o vėliau išrašydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodydavo, kad prekės parduodamos juridiniams asmenims, su kuriais atsiskaitymas buvo imituojamas klastojant grynųjų pinigų priėmimo dokumentus arba atliekant bankines operacijas. Nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. į statybinėmis medžiagomis prekiaujančių  įmonių sąskaitas, imituojant atsiskaitymą už faktiškai neįvykusius sandorius,  buvo pervesta daugiau nei 600 tūkstančių litų.  Imitavus tokį atsiskaitymą, nusikalstamos organizuotos grupės nariai pervestus pinigus iš įmonių banko sąskaitų paimdavo grynaisiais ir sau pasilikę iš anksto sutartą sumą likusius pinigus grąžindavo bendrovių vadovams. 

Realizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis buvo siekiama įtariamuosius sulaikyti tuo metu, kai susitinkama perduodant klastotus įmonių dokumentus ir paimant pervestus pinigus į šių įmonių sąskaitą.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai kelias dienas darė kratas ne tik sąskaitas faktūras pardavusių bendrovių administracijos patalpose ir darbuotojų namuose, bet ir jas įsigijusių bendrovių biuruose. FNTT pareigūnai atliko 35 kratas Klaipėdoje, Zarasuose, Kretingoje, Skuode, Šilutėje ir jų rajonuose. Vieno iš statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės vadovo namuose, esančiuose Juodlaukių k., Zarasų r., buvo rastas ir paimtas  nelegaliai laikomas šaunamasis ginklas „Maverick“ ir šoviniai „Saga“.

FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros, tęsia ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. 


Šiame straipsnyje: sukčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių