Šuolis, pakeitęs gyvenimą

Plaukimo sporto meistras klaipėdietis Gintas Jonauskas lygiai prieš 20 metų nesėkmingai panėrė į tvenkinį. Po šio šuolio tada 28-erių vyrui teko susitaikyti su šiurpia diagnoze – apatinės kūno dalies paralyžiumi.

Plaukimo sporto meistras klaipėdietis Gintas Jonauskas lygiai prieš 20 metų nesėkmingai panėrė į tvenkinį. Po šio šuolio tada 28-erių vyrui teko susitaikyti su šiurpia diagnoze – apatinės kūno dalies paralyžiumi. Tačiau klaipėdietis tapo unikaliu pavyzdžiu, ką gali valios jėga.

Nelaimę išpranašavo čigonė

G.Jonauskas nuo ankstyvos jaunystės aktyviai sportavo, įgijo plaukimo sporto meistro vardą.

Nelaimė, pakeitusi likimą, taip pat įvyko vandenyje. Gintas pasakojo, kad tą lemtingą vasaros dieną su draugais poilsiavo prie vieno tvenkinio Šiauliuose.

"Nėriau iš aukštai ir blogu kampu. Vanduo kartais būna kietesnis už betoną. Baisiausia, kad mano žmonos vaikas buvo šalia ir visa tai matė. Kartais atrodo, kad jam tai buvo didesnė trauma nei man pačiam", – skaudžią nelaimę prisiminė dabar 48 metų G.Jonauskas.

Pasiteiravus, ar buvo kokia nors nelaimės nuojauta arba pranašiškų ženklų, kurie žmonėms paprastai iškyla atmintyje po visko, Gintas patvirtino, kad šiurpų įspėjimą jis išgirdo dar gerokai iki visų įvykių.

"Man išpranašavo dar vaikystėje, kad sulaukęs 28 metų patirsiu kažką labai baisaus, būsiu arti mirties. Viena čigonė išbūrė. Ta pranašystė iš pradžių pasirodė juokinga, bet per tą lemtingą 28-ąjį gimtadienį pasižadėjau, kad reikės būti atsargesniam. Nepavyko", – pasakojo Gintas.

Lūžo šeštasis slankstelis

Kaip išniro iš vandens, Gintas nepamena, tačiau sąmonę atgavo greitai. Bičiuliai skubiai jį ištraukė iš tvenkinio, paguldė į mašiną ir nuvežė į ligoninę.

"Pusės kūno nebejutau. Pačiam iš karto tapo aišku, kokia mano padėtis. Po pirminės apžiūros paaiškėjo, jog beveik lūžo šeštasis kaklo slankstelis", – pasakojo klaipėdietis.

Paprastai po tokių tragedijų žmonėms kyla įvairiausių minčių, tarp jų ir savižudiškų. Gintas purtė galvą, esą tokios mintys jo neaplankė.

"Pradėjau galvoti, ką dabar daryti. Supratau, kad gyvenimas iš esmės pasikeitė", – neslėpė G.Jonauskas.

Klaipėdietis pasakojo, jog labai greitai puolė sportuoti, mėgindamas išjudinti sustingusį kūną. Visus metus jis praleido sanatorijose ir reabilitacijos klinikose.

Valios jėga neapleido, net patys chirurgai stebėjosi, kad, įvertinant traumos sudėtingumą, vyrui taip greitai pavyko atsigauti.

Vežimėliu – miesto gatvėmis

G.Jonauskas buvo vienas pirmųjų Klaipėdos gyventojų, kuris net ir negalėdamas vaikščioti neužsisklendė namuose tarp keturių sienų.

Prieš 20 metų žmogus, sėdintis invalido vežimėlyje, dar buvo retenybė Klaipėdos gatvėse. Apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę tada nebuvo nė kalbos.

"Šaligatviai dar nebuvo pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams. Todėl riedėdavau važiuojamąja gatvės dalimi. Net pačiam juokinga būdavo, kai visi autobuso keleiviai prie langų prilipdavo, norėdami pamatyti, kas čia toks po ratais painiojasi", – pasakojo klaipėdietis.

G.Jonauskas teigė, kad važinėjimas vežimėliu dideliais atstumais irgi tapo savotišku sportu. Jis įveikdavo neįgaliam žmogui milžiniškus atstumus – nuo Žvejybos uosto iki Jūrininkų ligoninės ir atgal. Per dieną nuvažiuodavo mažiausiai 15 km.

"Gyvenau daugiabutyje, ketvirtajame aukšte, suprantama, pats su vežimėliu į viršų neužkopdavau. Padėdavo šalia gyvenantys žmonės. Pajutau, kad po kurio laiko kaimynai manęs net ėmė šalintis, – kas nori apsikrauti svetimomis problemomis?" – tvirtino G.Jonauskas.

Gintas pasakojo, kad nusileisti laiptais vežimėliu išmoko pats, tačiau neslepia, kad ne kartą susižalojo.

Trauma pažadino pavojams?

Vaikščioti negalintis klaipėdietis greitai suvokė, kad invalido vežimėlis jam per ankštas. Netruko įsigyti automobilį, kuris pritaikytas valdyti tik rankomis. Dabar ketina įsigyti elektra varomą, ne ypač galingą keturratį.

"Juk gyvename prie jūros, man irgi norisi praleisti laiką ant jūros kranto, žiemą pasivažinėti per sniegą. Todėl iš karto pagalvojau apie keturratį. Juo galėsiu važinėtis ir pėsčiųjų takeliais. Jo greitis nedidelis – iki 35 km/val., bet tada aš galėsiu nuvažiuoti, kur tik norėsiu", – džiaugėsi Gintas.

20 metų negalintis vaikščioti klaipėdietis pasakojo, kad ir toliau plaukioja – tiek pats, tiek baidarėmis, žaidžia biliardą, stalo tenisą, šaudo iš lanko, išbandė ir ekstremalius sportus.

"Po to įvykio vandens neišsigandau. Net nardžiau, iš toli įsibėgėjęs vežimėliu šokau į Dnieprą Kijeve nuo milžiniško skardžio, kaip nuo kokio tramplino. Gaila, fotografijų neturiu. Vežimėlis buvo pririštas prie ilgos virvės, po to ištraukėme iš upės", – apie stebinantį savo poelgį pasakojo Gintas.

Ekstremalių pojūčių mėgėjas, labiau nei kas kitas žinantis šių pomėgių kainą, jau išbandė ir šuolį iš aukštai guma. Dar planuoja šokti iš lėktuvo parašiutu.

Išmoko gyventi vienas

G.Jonauskas teigė, kad per tuos metus išmoko gyventi ir susitvarkyti su savo negalia pats vienas. Jis įsitikinęs, kad nebeprapultų ir be kitų pagalbos.

Dabar esą gatvės ir šaligatviai daugmaž pritaikyti neįgaliesiems, yra nuožulnos šalia pastatų. Gyvenimas tarsi turėtų būti lengvesnis. Tačiau Gintas pripažįsta, kad be artimųjų, ypač mamos ir sesers, moralinio palaikymo iš pradžių sunkiai būtų pakėlęs nelaimę.

Pasiteiravus apie gyvenimo moteris, Gintas, šelmiškai šyptelėjęs, prasitarė, kad jos su juo ilgai netveria.

"Šalia manęs moterys neištveria dėl vieno dalyko – beveik niekada nebūnu namie", – teigė Gintas.

Gyvenimo ne invalido vežimėlyje Gintas nebeįsivaizduoja ir mano, kad būtent nelaimė jam padėjo pasiekti tai, kas jis yra dabar.

"Jei to nebūtų atsitikę, būčiau paprastas šeimos žmogus, auginantis vaikus, o dabar esu kitoks. Dabar tenka padėti kitiems, nemanau, kad tai daryčiau, jei pats nebūčiau išgyvenęs tokios traumos", – įsitikinęs klaipėdietis.

Buria likimo draugus

Vos sustiprėjęs po sužeidimo, G.Jonauskas brandino mintį, kad lengviau bus, jei sportui ir laisvalaikiui suburs tokių, kaip jis pats, likimo draugų klubą.

Pasak Ginto, sportuojančių neįgaliųjų Klaipėdoje yra nedaug, jų skaičius nesiekia dešimties.

"Tačiau bandau ištraukti iš namų ir tuos, kurie negali sportuoti, kad jie būtų kartu su visais, bendrautų, neužsisklęstų. Yra tokių, kurie net patys apsirengti be kitų pagalbos negali, bet jie nori visur dalyvauti", – teigė G.Jonauskas.

Gintas neslepia, kad neretai tenka atlikti ir psichologo darbą, nors specialaus išsilavinimo tam neturi. Tačiau turi karčios patirties, kuri stipresnė nei teorinės žinios.
"Kaip nesugniužti net pakliuvus į didžiulę bėdą, rodau savo paties pavyzdžiu. Kai nardžiau Kijeve, pasikviečiau žmonių ir sakiau: parodysiu, ką aš galiu", – teigė klaipėdietis.

Svajonėse – realybės šou

Gintas pasakojo, jog turėjo idėją parodyti pasauliui, kad ir neįgalieji gali išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.

"Juodojoje jūroje atradome salą, kur norėjome surengti neįgaliųjų išgyvenimo realybės šou. Tai ketinome suorganizuoti kartu su kolegomis ukrainiečiais. Norisi parodyti, kad mes ne iš kelmo spirti, mes galime viską", – prisiminė G.Jonauskas.

Bet tai kol kas esą liko tik idėja, nes tam reikia rasti lėšų. Tačiau Gintas tiki, kad kada nors ta mintis virs kūnu.

Elgetavimo nepateisina

Klaipėdiečio teigimu, šiais laikais neįgaliesiems kur kas lengviau nei prieš 20 metų. Tačiau esą kai kurie negalintys vaikščioti žmonės piktnaudžiauja savo negalia.

"Prie prekybos centrų, kitose viešosiose vietose dažnai pastebiu žmones invalido vežimėliuose ir matau, kad jų negalia nėra jau tokia beviltiška. Žinau: jei jie turėtų kojų protezus, galėtų kur kas daugiau nuveikti nei vien tik prašyti išmaldos", – pastebėjo Gintas.

G.Jonauskas teigė ne kartą siūlęs tokiam padėti įsidarbinti, kad žmogus galėtų išsaugoti savo orumą. Tačiau ne visiems, paaiškėjo, tai – vertybė.

"Nustebino atsakymas. Jis man tėškė, kad elgetaudamas per dieną ištiesęs ranką daugiau susirenka nei gautų dirbdamas. Tokio požiūrio nepateisinu ir netoleruoju", – šiuo klausimu G.Jonauskas kategoriškas.

Komentaras

Arūnas Jocys
Sporto klubo treneris

Prieš 9 metus į mūsų sporto klubą atėjo žmogus be kojų. Mes jį priėmėme sportuoti, tada net neįsivaizdavome, kaip turime su juo elgtis, kaip jam padėti. Priėmėme kaip sveiką, normalų žmogų. Nuo tos dienos supratau, kad tarp sveiko ir neįgalaus žmogaus negali būti jokios prarajos. Tie neįgalieji, kurie ateina pas mus, yra ypatingi tuo, kad mums, sveikiesiems, reikia mokytis iš jų gyvenimo džiaugsmo, kaip skintis kelią per sunkumus. Jų pavyzdys – puikiausia gyvenimo mokykla. Tie žmonės retai pasiduoda. Į juos pažvelgus, mūsų sunkumai, palyginti su jų, tampa menki.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nukentejusioji

Nukentejusioji portretas
Merginos, visishkai pritariu tam ka raso Justina, nesusizavekit tuom, ka cia raso, nepulkit gailetis. Jis puikiai tvarkosi pats savo gyvenime, o jus liksit uz duru suduzusiom sirdim, ir ne po metu ar kitu, o ne uzilgo. Mes jam savovertes reikalas, o gal siaip sportinis interesas. nesitikekit rimtu, ilgalaikiu santykiu ir jausmu.Nepavydziu, linkiu Gintui ko geriausio, bet jus merginos ispejau.As jau tai praejau !

Milda2

Milda2 portretas
Ar vyras rateliuose gali but toks blogas?Manau jis kenkia pats sau,o kaip jis gali pakenkt aplinkyniams?Jei moterys ji myli,vadinas yra uz ka.

Julius2

Julius2 portretas
Monstras ne žmogus. lykštu net skaityti. Melagis, alkoholikas.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    4
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    1
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    14
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    12
Daugiau straipsnių