- Radvilė Rumšienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgą laiką uostamiestyje keliama idėja atstatyti Šv. Jono bažnyčią priartėjo prie išsipildymo. Statinio vietoje pradėti archeologiniai tyrinėjimai, kurie vertinami kaip realių darbų pradžia. Terminu, iki kurio šventovė turėtų būti pastatyta, įvardijama 2027 m. pabaiga.
Atskleis, kaip projektuoti
Klaipėdoje imamasi realių Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų. Šiomis dienomis sklype, kur po mažiau nei dešimtmečio turėtų iškilti autentiška bažnyčia, prasidėjo archeologinių tyrinėjimų pirmasis etapas.
Būtent jie architektams turėtų atskleisti, kaip projektuoti statinį.
"Dabar jau galima kalbėti apie proceso pradžią ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime. Tai yra aiškus ir tvirtas žingsnis į priekį", – situaciją apibendrino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Vis dėlto, anot jo, darbų laukia daug. Bene svarbiausi – finansinių srautų koordinavimas ir aktyvavimas.
V. Grubliausko teigimu, miesto atstovai yra pasirengę stebėti, kad projekto įgyvendinimas turėtų tęstinumą, tad meras žadėjo, jog į Vilnių šiuo klausimu vyks tiek, kiek reikės.
Viliamasi, kad rudenį vyksiantys rinkimai neigiamos įtakos projekto ateičiai neturės.
Prisidės bendruomenė
Žengiant žingsnius projekto įgyvendinimo link, kaip minėta, aktualus ir finansavimo klausimas.
Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras sakė, kad yra galimybių lėšų surinkti ir Vokietijoje.
"Pinigų yra, tik reikia juos paimti", – teigė dvasininkas.
Anot R. Moro, bažnyčios atstatymui aukoja parapijiečiai. Taip pat viliamasi sulaukti mėmelenderių palikimų, mat keletas jų jau yra skyrę savo turtą būtent šiam tikslui. Tikimasi, kad, pasklidus žiniai apie pradedamus realius darbus, tokių atsiras ir daugiau.
Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė Lilija Petraitienė neslėpė, kad per dešimtmečius, kai gvildenamas bažnyčios atstatymo klausimas, nemažai išeivių Vokietijoje nebetiki, kad idėja vis dėlto bus įgyvendinta. Dalis žmonių jau mirė, taip ir nesulaukę atkurtos šventovės.
Fondas ketina skleisti žinią apie nuveiktus darbus, tad tikimasi, kad žmonės vėl patikės Šv. Jono bažnyčios atstatymo galimybe.
"Visos paramos, tiek, kiek reikia statybai, fondas nesugeneruos, bet įsipareigoja, kad indėlis būtų svarus", – tvirtino L. Petraitienė.
Ambicingas planas
Vakar šiam klausimui apibendrinti surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė paminėjo numatomą terminą, iki kurio turėtų būti atstatyta bažnyčia, tai – 2027-ųjų pabaiga.
Tokius planus V. Grubliauskas įvardijo kaip ambicingus, tačiau ne neįgyvendinamus.
Pabrėžiama, kad Šv. Jono bažnyčia yra pripažinta valstybei svarbiu objektu, numatyti ir labai konkretūs terminai. Pavyzdžiui tai, kad iki 2022-ųjų turėtų būti parengtas objekto techninis projektas. Jis turėtų tiksliau apibrėžti ir darbų kainą, kuri šiuo metu numatoma kaip 16,8 mln. eurų.
Seimo vicepirmininkė keliskart ragino nedelsti ir kuo greičiau imtis objekto techninio rengimo. Jeigu įmanoma, net nelaukiant archeologinių tyrinėjimų pabaigos.
Projektas – ne iškart
Vis dėlto, panašu, nedelsiant šių darbų imtis nepavyks. Tam, kaip paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kelią šiuo metu užkerta dvi priežastys – tai, kad archeologiniai tyrinėjimai dar tik prasidėjo, ir tai, jog prireikė atlikti bažnyčios sklypo plano korektūrą.
Patikslinus statinio perimetrą, prireikė patikslinti ir sklypą.
"Kadangi projektas yra valstybei svarbus, planavimo organizatorių turi paskirti Vyriausybė. Prieš tris savaites raštus su tokiu prašymu išsiuntėme Seimo kanceliarijai, Vyriausybei. Laukiame", – situaciją apibendrino R. Zulcas.
Tiesa, net ir atlikus minėtus veiksmus, klausimų dar išliks – reikės apsispręsti, kokį projektavimo konkursą skelbti: architektūrinį ar pagal žinomus tikslius objekto parametrus.
Tyrimai – dviem etapais
Archeologiniams tyrimams vadovaujanti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė aiškino, kad tyrimai yra suskirstyti į du etapus.
Prasidėjęs pirmasis etapas techninio projekto rengėjams turėtų atsakyti į klausimą, ar bažnyčią bus galima statyti ant senųjų pamatų, ar prireiks plėtinių.
Šiemet ketinama atidengti 500 kv. m plotą, kitąmet – dar 1,5 tūkst. kv. m. Tiesa, kitąmet žadama pradėti dirbti anksčiau.
Antrasis tyrimų etapas, anot mokslininkės, bus sudėtingesnis, nes bus susiduriama su kapų, kurių būta tiek bažnyčios viduje, tiek aplink ją, klausimu.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad bažnyčios nebus galima statyti ant tų pačių pamatų, teks spręsti klausimus dėl kapinių, o tai esą pareikalaus ir finansų, ir laiko.
Viliamasi, kad objektas taps svarbus ne tik tikinčiųjų bendruomenei, bet ir kitiems žmonėms, bus aktualus turistine prasme.
Nors archeologiniai tyrimai prasidėjo tik šiomis dienomis, jau sulaukta ne vien draugiškų gyventojų reakcijų.
Anot R. Nabažaitės, viena gyventoja pareiškė nepasitenkinimą dėl kylančių dulkių, tad linkstama prie minties darbų vietoje susikaupiančias žemes išvežti į kitą teritoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...