Šventosios uostas klajoja be koncepcijų

Ant šleivo pamato...

Aktualus Šventosios uosto klausimas buvo aptartas Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos išplėstiniame pasitarime kartu su jūrine bendruomene.

„Nenorėtume likti nuošalyje, siūlytume jūrininkų, jūrų kapitonų konsultacijas, kaip Palangos savivaldybei geriau ir be klaidų atstatyti Šventosios uostą“, – dėstė jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrų kapitonas Sigitas Šileris įsitikinęs, kad kapitonai galėtų konsultuoti tik uosto saugios laivybos klausimais.

„Dėl paties uosto atstatymo mes nieko negalime. Pirmiausia turi būti finansiniai sprendimai kaip atstatyti uostą. Neseniai kalbėjome su Valentinu Greičiūnu, išgirdome, kad Šventoji kaip uostas yra sugadinta, nes aplink uostą žemės yra privatizuotos“, – pastebėjo S.Šileris.

Jo nuomone, turėtų būti aiškus planas, kokio uosto reikia Šventojoje. Kitaip uosto statyba vyks tarsi namo statymas ant šleivo pamato.

„Galim palaikyti Šventosios uosto atstatymo idėją, nes esame jūrininkai ir pasisakome už jūrinės infrastruktūros plėtimą, bet tada turime žinoti, iš kur bus pinigai. Ir, ar jie nebus išplaunami?“, – svarstė S.Šileris.

Numestas, kad numirtų...

Šventosios uosto atstatymas iki šiol atrodė tarsi nesusipratimas.

„Buvau komisijoje, kuri kas 2-3 metus svarstydavo klausimus susietus su Šventosios uostu. Vyko gal kokie 4 posėdžiai. Kaskart juose būdavo vis nauja Šventosios uosto koncepcija“, – prabilo burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Anot jo, pradžioje kalbėta apie 300 vietų jachtų uostą. Po to apie uostą su Būtingės naftos terminalo vilkikais.

„Esu matęs ir 300, ir 3,5 tūkstančių jachtų uostus. Kai paklausiau kur sutalpins 300 jachtų, tuometinis Klaipėdos uosto direktorius Eugenijus Gentvilas atsakė, kad jachtos stovės taip, kaip parodyta paveiksliuke, suprask schemoje“, –prisiminė V.Vizbaras. Jis suskaičiavęs, kad į Šventosios uostą geriausiu atveju būtų tilpusios apie 50 jachtų.

Pradėjus kalbėti apie Būtingės naftos terminalo vilkikus gylis padidėjo nuo 4 iki 6 metrų, o kaina išaugo gal tris kartus.

„Paskaičiavau ir pasakiau, jog buksyrams į Klaipėdą reikės plaukioti 400 metų ir tai gilinimas neatsipirks“, – prisiminė V.Vizbaras.

Jo nuomone, iki šios dienos nėra Šventosios uosto koncepcijos. Palangos savivaldybei tas uostas numestas tam, kad „galutinai numirtų“, nes savivaldybė niekada neturės lėšų, kad tinkamai atstatytų uostelį.

Su Šventosios uostu Lietuvoje viskas buvo daroma tarsi atžagariomis rankomis. Liūdna darosi žvilgtelėjus į netoli esantį Latvijos Pavilostos uostelį.

„Latviai paėmė ir pasidarė uostelį už europinius pinigus Pavilostoje. Jo atsipirkimas fantastiškas. Žinau, nes mano draugai ten dirba. Į Pavilostą atplaukia lygiai tiek pat jachtų kaip į Klaipėdą“, – teigė V.Vizbaras.

Nežada toleruoti nesąmonių

Klaipėdietis, jūrininkas Dionyzas Varkalis prisipažino šešis metus dirbęs su žemsiurbe, kuri valė Šventosios uostą. Taip pat jis yra surinkęs daug dokumentų apie Šventosios uosto statybą nuo 1925 metų.

„Svaičiojimas, kad galima atstatyti Šventosios uostą be molų yra nesuprantamas. Šiaurės vakarų vėjas, kurį vadinu gentviliniu, per savaitę ar dvi visiškai užneša Šventosios uosto kanalą“, - pastebėjo D.Varkalis.

Prisiminta, kad ant to vėjo ir „pasimovė“ 2011 m. Klaipėdos uosto direkcija, kai išgilino Šventosios uosto kanalą. Jis buvo užneštas per kelias dienas, po to kai su panfaromis buvo atidarytas uostas.

„Klaidingai galvojama, kad žemsiurbė be molų išgelbės Šventosios uostą. Nieko nebus. Laivai įplauks į uostą ir bus užblokuoti jame papūtus šiaurės vakarų vėjui. Turės laukti porą mėnesių kol žemsiurbė prakas kanalą“, – svarstė D.Varkalis.

Jo teigimu, jei kanalą bus bandoma kasti nuo jūros pusės gali įvykti ir tragedijų. Šventosios uosto istorijoje taip jau buvo. 1927 m. nuskendo žemsiurbė, kuri bandė prasikasti į uostą nuo jūros pusės. D.Varkalio teigimu, sovietiniais laikais žemsiurbė Šventosios uostą visada valydavo plaukdama iš uosto į jūrą.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, jog norėtų padėti, patarti Palangos savivaldybei dėl Šventosios uosto. Kartu su Dionyzu Varkaliu bandė susitikti su meru. Bet problema esanti, kad nėra Palangos valdžios noro susitikti su jūrininkais.

Klaipėdos jūrinė bendruomenė nenorinti likti nuošalyje. Ji netoleruosianti, jei atstatant Šventosios uostą bus krečiamos nesąmonės, kurios iki šiol buvusios panašios į pinigų „plovimą“.