Talinas su atliekomis tvarkosi kitaip | kl.lt

Talinas su atliekomis tvarkosi kitaip

  • Teksto dydis:

Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad es­tai iš tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių yra ly­de­riai ko­ne vi­so­se sri­ty­se. Kaip jiems se­ka­si tvar­ky­tis su at­lie­ko­mis, ko­kią sis­te­mą jie yra su­kū­rę, praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ma­tė Klai­pė­dos RATC spe­cia­lis­tai, sve­čia­vę­si Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­re.

Pri­va­tus vers­las pa­bė­go

Pir­mas pa­ste­bė­ji­mas, kad Es­ti­jo­je sa­vi­val­dy­bių įsteig­ti atlie­kų tvar­ky­mo cent­rai, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, ga­li pa­tys įsi­gy­ti trans­por­tą ir teik­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo bei iš­ve­ži­mo paslau­gas.

Ta­li­no val­džia iš pra­džių at­lie­kų su­rin­ki­mo veik­lą ati­da­vė lais­vai rin­kai. Mies­tas bu­vo pa­da­ly­tas į 13 zo­nų ir kiekvienai jų pa­skelb­tas kon­kur­sas at­lie­koms su­rin­kti. Patys vers­li­nin­kai, gau­da­mi ES pa­ra­mą, pir­ko konteinerius, at­sa­kė už vi­sų rū­šių at­lie­kų rū­šia­vi­mą, su­rin­ki­mą.

Ta­čiau, pa­sak sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, prieš ke­le­tą me­tų at­lie­kų vers­las pra­dė­jo strig­ti – vie­nas ve­žė­jas bank­ru­ta­vo, o ki­tas ne­tgi pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti savi­val­dy­bę: di­din­kit pa­slau­gos kai­ną ar­ba mes pa­si­trau­kiame ir mies­tas paskęs šiukš­lė­se.

Tuo­met sku­biai bu­vo įsteig­ta sa­vi­val­dy­bės įmo­nė – Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ras (Tal­lin­na Jäätme­te Taas­ka­su­tus­kes­kus AS), ku­riam leis­ta pa­čiam vež­ti at­lie­kas. 

Bend­ro­vė įsi­gi­jo šiukš­lia­ve­žių ma­ši­nų, kon­tei­ne­rių, pe­rė­me pa­si­trau­ku­sių verslinin­kų te­ri­to­ri­jas bei sėk­min­gai dir­ba jau me­tus.

Su­tar­tys su klien­tais

Ta­li­ne nė­ra me­ti­nės rink­lia­vos už at­lie­kas. Gy­ven­to­jai ir vers­li­nin­kai už at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą mo­ka kas mė­ne­sį pa­gal in­di­vi­dua­lias su­tar­tis ir pa­tei­kia­mas są­skai­tas.

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams pa­slau­gos kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip ir Klai­pė­do­je – apie 5 eu­rus per mė­ne­sį ar­ba 60 eu­rų už me­tus. Ta­čiau ki­tuo­se sek­to­riuo­se kai­nos la­bai skir­tin­gos.

Pa­sak Ta­li­no at­lie­kų sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rių, mo­ka­ma už kiek­vie­ną at­lie­kų tvar­ky­mo žings­nį: už kiek­vie­no kon­tei­ne­rio nuo­mą, už kon­tei­ne­rio dy­dį, už maišus kon­tei­ne­riui, už iš­ve­ži­mo daž­nu­mą, už kon­tei­ne­rių pa­tal­pos at­ra­ki­ni­mą, var­tų ati­da­ry­mą, net už kon­tei­ne­rio iš­stū­mi­mą iki ma­ši­nos – kiek­vie­nas pa­pil­do­mas met­ras tu­ri sa­vo kai­ną.

Jei klien­to kon­tei­ne­riai bū­na per­pil­dy­ti, be jo­kių dis­ku­si­jų sta­to­mas pa­pil­do­mas, ir pa­slau­gos kai­na di­di­na­ma. Tų pa­slau­gų kiek­vie­nam klien­tui pri­skai­čiuo­ja­ma skir­tin­gai, tad ir vie­no­dos kai­nos nė­ra.

Kaip juo­ka­vo Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro va­do­vė Ker­tu Tiit­so, jie ne­tgi sutin­ka iš­neš­ti šiukš­les iš klien­to biu­ro ar bu­to, ta­čiau už ati­tin­ka­mą kai­ną. Tad prin­ci­pas, kad mo­kė­ti rei­kia už kiek­vie­ną tvar­ky­to­jų su­gaiš­tą mi­nu­tę ar veiks­mą, ga­lio­ja tiek gy­ven­to­jams, tiek vers­li­nin­kams.

Taip pat Ta­li­ne nei sa­vi­val­dy­bė, nei ad­mi­nist­ra­to­riai ne­skai­čiuo­ja, ar jie tel­pa į ES ša­lims tai­ko­mas mo­kes­čių ri­bas. Kaip ži­no­ma, ES rei­ka­lau­ja, kad at­lie­kų tvar­ky­mas gy­ven­to­jams ne­kai­nuo­tų dau­giau kaip 1 pro­c. nuo pa­ja­mų. 

Klai­pė­do­je šis ro­dik­lis per­nai sie­kė 0,49 pro­c.

Po­pie­rių prii­ma ne­mo­ka­mai

Ta­li­no gy­ven­to­jai ga­na stro­piai rū­šiuo­ja. Kaip ir pas mus, jų kie­muo­se ša­lia komu­na­li­nių at­lie­kų konteinerių sto­vi ir skirtieji stik­lui, plas­ti­kui, kar­to­nui. Ats­ki­rai su­ren­ka­mos vir­tu­vės at­lie­kos.

Bal­dus, elekt­ro­ni­ką, pa­dan­gas ir ki­tus di­de­lius daik­tus gy­ven­to­jai ga­li nu­vež­ti į aikš­te­les ar­ba pa­lik­ti kie­muo­se prie šiukš­lia­dė­žių.

Kar­tą per sa­vai­tę ar­ba re­čiau, jei to pa­gei­dau­ja bend­ri­ja, jos su­ren­ka­mos. Bet jei at­lie­kos gu­li kie­me il­giau nei tris die­nas ir gau­na­mas skun­das – ve­žė­jas jas su­ren­ka sa­vo ini­cia­ty­va ir tai pa­pil­do­mai kai­nuo­ja.

Bend­ri­jai pa­tei­kia­ma są­skai­ta, o jau pa­ti bend­ri­ja ran­da at­lie­kų sa­vi­nin­ką ar­ba iš­skai­do pa­pil­do­mą mo­kes­tį na­mo ar ke­lių na­mų gy­ven­to­jams, nes kon­tei­ne­riai ga­li bū­ti skir­ti ir ke­liems na­mams.

Ta­li­no gy­ven­to­jai di­džių­jų at­lie­kų aikš­te­lė­se už at­lie­kų pri­da­vi­mą ne­mo­ka, ta­čiau prie­mies­čių, ki­tų ra­jo­nų gy­ven­to­jai taip pat ga­li į bet ku­rią aikš­te­lę at­vež­ti nereika­lin­gus daik­tus ir už at­lie­kų ati­da­vi­mą tu­ri su­mo­kė­ti. Išs­ky­rus po­pie­rių.

Kaip ver­tin­ga ant­ri­nė ža­lia­va, po­pie­rius iš vi­sų prii­ma­masne­mo­ka­mai. Aikštelėse at­lie­kos prii­ma­mos ir iš vers­li­nin­kų, bet tai jiems kai­nuo­ja.

Vie­nin­te­lis aki­vaiz­dus skir­tu­mas nuo Klai­pė­dos aikš­te­lių, kad sta­ty­bi­nės at­lie­kos Ta­li­ne rū­šiuo­ja­mos net į pen­kis skir­tin­gus kon­tei­ne­rius. Jos po to ati­duo­da­mos skir­tin­giems per­dir­bė­jams. Be­je, at­lie­kos aikš­te­lė­je ne­sve­ria­mos, kaip pas mus, o ma­tuo­ja­mos ku­bi­niais met­rais.

Or­ga­ni­za­ci­niai spren­di­mai

Es­ti­jos sos­ti­nės at­lie­kų tvar­ky­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad dar apie 10 pro­c. ga­li­mų klien­tų Ta­li­ne už at­lie­kų tvar­ky­mą ne­mo­ka – jie ne­tu­ri su­da­rę su­tar­čių ir su­ras­ti juos bei pri­vers­ti pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis yra ne­leng­va už­duo­tis.

Šiuo po­žiū­riu Klai­pė­do­je ir dau­ge­ly­je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ga­lio­jan­ti sis­te­ma, kai ap­mo­kes­tin­ti vi­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai, tei­sin­ges­nė ir ati­tin­ka Europos Bend­ri­jos rei­ka­la­vi­mus.

Mies­to val­džia, de­rin­da­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tus, iš pro­jek­to vys­ty­to­jų rei­ka­lau­ja, kad nau­jai sta­to­muo­se ar re­konst­ruo­ja­muo­se ob­jek­tuo­se bū­tų numaty­ta pa­tal­pa at­lie­kų rū­šia­vi­mui ir kon­tei­ne­riams, kad ji bū­tų leng­vai pasiekia­ma at­lie­kų su­rin­kė­jams.

Po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių Ta­li­nas tu­ri, bet ne­daug – to­kį pa­si­rin­ki­mą dik­tuo­ja miesto spe­ci­fi­ka: se­na­mies­ty­je jų nė­ra kur sta­ty­ti, be to di­džią­ją Es­ti­jos sos­ti­nės da­lį uži­ma ma­žaaukš­čiai na­mai ir kvar­ta­lai, kur po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius sta­ty­ti ne­ra­cio­na­lu.

Be to, Klai­pė­do­je ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai sta­to­mi su ES fon­dų pa­ra­ma, tuo tar­pu Ta­li­nas vi­sus pa­ra­mos fon­dus jau iš­tuš­ti­no.

Ta­li­ne ypač stro­piai su­ren­ka­ma teks­ti­lė. Jos su­rin­ki­mu ir rū­šia­vi­mu už­sii­ma ne sa­vi­val­dy­bės įmo­nė, o vers­li­nin­kai, ku­rie iš Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro nuomo­ja­si spe­cia­lius kon­tei­ne­rius.

Teks­ti­lei skir­ti kon­tei­ne­riai sto­vi prie kiek­vie­no pre­ky­bos cent­ro. Gy­ven­to­jų išmes­ti rū­bai iš­rū­šiuo­ja­mi, iš­plau­na­mi ir ati­duo­da­mi į pi­gių rū­bų par­duo­tu­ves. Po tri­jų sa­vai­čių, jei rū­bas ne­nu­per­ka­mas, jis tam­pa at­lie­ka ir ati­duo­da­mas perdirbti.

Be­je, Ta­li­no val­džia įti­ki­no pre­ky­bos cent­rus, kad ša­lia jų sto­vė­tų ne tik teks­ti­lės, bet ir ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo-rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai. Nus­te­bi­no tai, kad už jų nuo­mą kon­tei­ne­rių sa­vi­nin­kams mo­ka pa­tys pre­ky­bos cent­rai.

Šla­ką ir­gi per­dir­ba

Ta­li­no są­var­ty­nas anks­čiau pri­klau­sė pri­va­čiai fir­mai, ta­čiau sa­vi­val­dy­bė jį 2014 m. iš­pir­ko. Są­var­ty­ne yra rū­šia­vi­mo ga­myk­la, kiek ma­žes­nė ir se­nes­nė nei Klaipė­do­je.Ta­čiau es­tai sa­vo są­var­ty­ne dar rū­šiuo­ja ir per­dir­ba ža­lią­sias bei mais­to at­lie­kas.

At­vi­rai pū­do­mų mais­to at­lie­kų tvai­kas nė­ra ma­lo­nus ir už pu­sės ki­lo­met­ro gyvenan­tys žmo­nės kar­tais skun­džia­si smar­ve. 

Ta­čiau hi­gie­nos nor­mos nė­ra vir­ši­ja­mos, o Ta­li­no kva­pai ne­pa­sie­kia –sąvartynas nu­to­lęs nuo Es­ti­jos sos­ti­nės apie 20 km.

Taip pat, kaip ir Klai­pė­dos są­var­ty­ne, Ta­li­no są­var­ty­ne per­dir­ba­mas su­de­gin­tų at­lie­kų šla­kas. Es­ti­jo­je, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, su­de­gin­ti prii­ma­mos at­lie­kos iš už­sie­nio vals­ty­bių – iš Suo­mi­jos bei Ang­li­jos, o po su­de­gi­ni­mo li­kęs šla­kas gabe­na­mas į Ta­li­no są­var­ty­ną. Kaip ir Klai­pė­do­je, šla­kas iš­rū­šiuo­ja­mas.

Jis iš­si­jo­ja­mas, at­ski­ria­mi juo­die­ji bei spal­vo­tie­ji me­ta­lai, o į pen­kias skir­tin­gas frak­ci­jas iš­si­jo­tas šla­kas nau­do­ja­mas kaip žvy­ro pa­kai­ta­las tie­siant są­var­ty­no ke­lius, for­muo­jant šlai­tus. Jei pa­ly­gin­tu­me Ta­li­no ir Klai­pė­dos są­var­ty­no šla­ką, skir­tu­mas tas, kad es­tiš­kas daug tur­tin­ges­nis. Ten ver­tin­giau­sių spal­vo­tų­jų meta­lų ran­da­ma iki tri­jų pro­cen­tų, o Klai­pė­do­je – apie vie­ną.

Spe­cia­lis­tų ma­ny­mu, to­kio aki­vaiz­daus skir­tu­mo vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti bū­tent at­lie­kų mor­fo­lo­gi­ja – iš už­sie­nio at­vež­to­se ir su­de­gin­to­se at­lie­ko­se yra daugiau me­ta­lo.

Ly­gi­nant Ta­li­no ir Klai­pė­dos at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mas aki­vaiz­du, kad esa­me maž­daug ta­me pa­čia­me ly­gy­je: Klai­pė­do­je į re­gio­ni­nį są­var­ty­ną 2017 m. pa­te­ko apie 8 pro­c. iš 140 tūks­tan­čių to­nų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, o vi­sos ki­tos bu­vo perdirb­tos.

Tuo tar­pu Ta­li­no są­var­ty­ne per­nai pa­lai­do­ta apie 10 pro­c. at­lie­kų iš at­ga­ben­tų 170 tūkst. to­nų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš tai

Aš tai portretas
galvoju kad jeigu brangs šiukšlių mokestis tai bus pigiau išvežti tas šiukšles pačiam.Kur nors į pamiškės laukų griovį(kur niekam nepriklauso) ar miesto važiuojamosios dalies gatvės vidurį.Estai su tuo visako įkainavimu aiškiai peržengė sveiko proto ribas

Tam cha cha

Tam cha cha portretas
Totalitarizmo vagystė
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio
    Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio

    Pirmadienį miesto akademinę bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Netikėtai mirė Klaipėdos universiteto dėstytojas, literatūros kritikas, vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto steigimo iniciatorių ir kūrėjų, universiteto pirmojo Senat...

    4
  • Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai
    Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai

    Aiškėja, jog Klaipėdoje didžiausias teršėjas yra ne uostas, o miesto transportas, ypač seni lengvieji automobiliai. ...

    4
  • Veto dyzeliniams automobiliams
    Veto dyzeliniams automobiliams

    Kovodama su taršių automobilių žala gamtai, valdžia ketina imtis kardinalių priemonių. Politiniuose užkulisiuose jau seniai šnabždamasi, kad veikiausiai jau netolimoje ateityje šalyje bus įvestas mokestis mašinoms. Kol &sca...

    13
  • Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė
    Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė

    Savivaldybė informuoja, jog nuo šiandien trumpinamas Pilies tilto pakėlimo laikas. Dukart per parą keliamas tiltas upę laivams kaskart atvers trečdaliui valandos. Lig šiol ši laikas buvo dukart ilgesnis. ...

    6
  • Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai
    Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai

    Uostus, tarp jų ir Klaipėdos, kelia konteineriai, kai kuriuos anglys, o smukdo nafta ir jos produktai. ...

    4
  • Liftų atnaujinimui – palankus metas
    Liftų atnaujinimui – palankus metas

    Klaipėdiečiai aktyviau pradėjo domėtis namuose įrengtų liftų atnaujinimu. Taip elgtis juos paskatino valstybės teikiama parama ir liftų tiekėjų siūlomos išsimokėjimo sąlygos. Specialistai apie litų atnaujinimą pataria pradėti galvoti ne...

  • Aptarnauti klientų – per pievą
    Aptarnauti klientų – per pievą

    Per veją ir šaligatvius prekes užsakovams pristatantys arba jas paimantys kurjeriai užsitraukė klaipėdiečių nemalonę. Žmonėms ėmus fotografuoti taisykles pažeidžiančius siuntų vežimo tinklo "DPD Lietuva" darbuotojus, galiausiai...

    8
  • Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus
    Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus

    Atsiradę automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai Panevėžio gatvėje papiktino kai kuriuos gyventojus. Klaipėdiečiai pyksta, kad miesto valdžia viską daro atvirkščiai – griebiasi draudimų, užuot pasirūpinusi, kad daugiabučių na...

    18
  • Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo
    Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo

    Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. ...

    7
  • Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros
    Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros

    Klaipėdiečiai kartu su savo augintiniais šeštadienį paminėjo Tarptautinę benamių gyvūnų dieną. Šią proga organizuotas simbolinis žygis už globotinius, po kurio laukė piknikas ir pasisėdėjimas ant jūros kranto. ...

    4
Daugiau straipsnių