Tarmės vaikams – nežinoma žemė?

Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai.

Sudėtinga užduotis

„Skruzdėliukų“ grupės auklėtoja Janina Gaučiuvienė teigė, kad pati yra kilusi iš žemaičių šeimos, tačiau šia tarme kalba retokai ir daug ką yra primiršusi. Tad sumanymas surengti šešiamečių vakaronę, skirtą Tarmių metams, buvo nelengvas išbandymas.

„Mačiau, kad vaikams buvo sunku suprasti tuos žodžius, kuriais mes kalbėjome. O vaikams, kas nesuprantama, yra neįdomu. Todėl labai stengėmės į tuos žemaitiškus kalbėjimus įterpti šokius, dainas ir visą tai apžaisti“, – pasakojo J.Gaučiuvienė.

Geriausiai esą tai galėjo įvertinti žiūrovai – vaikų tėvai, artimieji. Pasak auklėtojos, neaišku, ar tarmės šiais laikais dar yra aktualios. Bet kuriuo atveju prieš advento laikotarpį toks vakarojimas buvo smagi pramoga visai šeimai. Tėvai neslėpė, kad šventė paliko nepaprastai šiltą įspūdį.

„Labai džiaugiuosi, kad į šventę susirinko visi tėvai, labai patiko, kad jie aktyviai dalyvavo vakaronėje. Nors galbūt dauguma žiūrovų tai ir vertino kritiškai“, – svarstė auklėtoja J.Gaučiuvienė.

Puošmena – tautiniai rūbai

Vakaronėje „Skruzdėliukų“ grupės vaikai buvo pasipuošę tautiniais drabužiais. Auklėtojos J.Gaučiuvienės teigimu, šie drabužiai darželio lėšomis pasiūti prieš keliolika metų ir skirti būtent tokioms šventėms.

Mergaitės segėjo tautinius sijonus su prijuostėmis ir vilkėjo baltus marškinėlius, berniukai – taip pat buvo su baltais marškiniais, kelnėmis ir tautinėmis juostelėmis ant kaklo.

„Pernai buvo atvejis, kai prieš panašią vakaronę berniukai, pamatę taip pasidabinusias mergaites, mestelėjo repliką – „bobulytės“. Mergaites ši pastaba labai užgavo, kas gi nori būti „bobulytėmis“? Ir taip joms numušė ūpą, kad į šventę ėjo nusiminusios. Teko labai jas raminti“, – prisiminė J.Gaučiuvienė.

Tačiau šiais metais būtent rūbai buvo labai svarbus vakaronės akcentas, vertęs vaikus pasitempti.

„Mums labai patiko rūbai. Patiko šokti ir dainuoti. Patiko vaidinti“, – įspūdžiais apie vakaronę choru dalijosi vaikai.

Teatras – lyg žaidimas

Vakaronės kulminacija – šešiamečių „Skruzdėliukų“ šešėlių teatro vaidinimas „Raudonoji vištaitė“. Spektaklis vyko jau ne žemaitiškai, o bendrine kalba.

Pasislėpę už drobe užtraukto ekrano, mažieji artistai su lėlėmis vaidino pasaką apie keistuolę vištaitę, kuri kaimo gyvenime sukėlė sumaištį, padėjusi ne baltą ar rudą, bet – raudoną kiaušinį.

„Aš vaidinau Raudonąjį kiaušinį, man labai patiko“, – džiaugėsi Domas.

Spektaklį su mažaisiais vaikų darželio aktoriais pastatė teatro auklėtoja Dagna Volkovaitė, pernai pripažinta Klaipėdos Metų mokytoja.

„Tai yra žaidybinė veikla, vaikai žaidžia teatrą, vedžioja lėles, labai paprasta ir elementaru“, – lakoniškai savo sėkmės formulę dirbant su vaikais išsakė D.Volkovaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių