Taryba nusprendė: klaipėdiečių valią dėl Girulių miško ateities pateiks Vyriausybei

Siekiant deramai atstovauti klaipėdiečių valią dėl miško išsaugojimo, šiandien pateiktas sprendimo projektas bus patikslintas ir svarstomas artimiausiame miesto tarybos posėdyje. Šalies valdžios bus prašoma atsižvelgti į klaipėdiečių nuomonę, kad geležinkelių plėtra nebūtų planuojama Girulių miške.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero rugsėjo 24 d. potvarkiu nuo spalio 5 d. iki spalio 30 d. buvo vykdoma Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų apklausa, kurios metu klaipėdiečiams buvo pateiktas vienas klausimas: „Ar pritariate, kad Melnragės–Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas?“. Vėliau apklausos terminas du kartus, atsižvelgiant į specialiai apklausai vykdyti sudarytos komisijos išsakytus argumentus ir siūlymus, buvo pratęstas papildomai – iki gruodžio 14 d.

Šių metų gruodžio 15 d. posėdžiavusi specialiai apklausai vykdyti sudaryta komisija konstatavo, kad iš viso apklausoje dalyvavo 14 739 klaipėdiečių. Absoliuti dauguma – 14 594 apklausos dalyviai - pasisakė nepritariantys, kad Melnragės–Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas.

Nors savo nuomonę apklausoje „Ar pritariate, kad Melnragės–Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas?“ išreiškė mažiau negu tikėtasi klaipėdiečių, savo tapatybę jie identifikavo abejonių nekeliančiu būdu – per elektroninių valdžios vartų svetainę. Tai yra pirmoji tokiu būdu uostamiestyje vykdyta gyventojų apklausa.

Klaipėdos miesto gyventojų apklausa paskelbta po to, kai miesto savivaldybės taryba, siekdama išsaugoti Girulių mišką, šių metų liepos 30 d. patvirtino Vyriausybei teikiamą siūlymą keisti birželio 22 d. nutarimą "Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios". Tuomet šalies valdžiai išsiųstame rašte pažymėta, kad minėtas nutarimas neatitinka Klaipėdos miesto bendruomenės bei savivaldybės lūkesčių ir yra iš esmės nepriimtinas.

Net ir paaiškėjus, jog draustiniu paverstas Girulių miškas nebūtų apsaugotas nuo geležinkelio plėtros ir galimo iškirtimo, kai kurie tarybos nariai nebuvo linkę atsisakyti ketinimų steigti draustinį.

Tikimasi, kad Vyriausybė supras klaipėdiečių susirūpinimą dėl ketinimų iškirsti vertingą mišką ir nepabijos miško apsaugos įtvirtinti savo nutarime. Ir nors pagal Vietos savivaldos įstatymą gyventojų balsas – patariamojo pobūdžio, aiški gyventojų pozicija ir buvo priežastis rengti dokumentą, kuris bus teikiamas Vyriausybei kaip siūlymas dėl miško išsaugojimo.

Uostamiesčio politikai sutaria, jog šalies valdžia turi išgirsti visuomenės balsą: klausimas apie geležinkelio plėtros planus žaliaisiais miesto plaučiais vadinamame Girulių miške šią vasarą sukėlė didžiulį klaipėdiečių ir kitų šalies gyventojų nepasitenkinimą – per žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus nusirito kategoriškų pasisakymų prieš vertingo miško kirtimą, raginimų išsaugoti mišką bangos.

Siūlymų, kaip išsaugoti Girulių mišką nuo geležinkelio mazgo plėtros buvo ir daugiau. Vienas tokių – siūlymas įkurti Girulių miško draustinį. Manyta, kad, svarstant geležinkelio plėtros alternatyvas, draustinio statusas Girulių miškui suteiks papildomus saugiklius. Anksčiau atidėtas sprendimo projektas dėl botaninio-zoologinio draustinio steigimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pradžios į tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas šiandien. Po to, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pranešė verdiktą dėl miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo, neliko priežasties atidėti dar spalio mėnesį parengtą sprendimo projektą. Anksčiau baimintasi, kad draustinio steigimo procedūros gali sutrikdyti bendrojo plano keitimo tvirtinimą. Kad Girulių miškui būtų suteiktas draustinio statusas yra pritarę ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, pateikę mokslinį pagrindimą dėl draustinio steigimo.

Po ilgų svarstymų ir diskusijų, išsiaiškėjus, kad savivaldybės draustinio statusas ne tik neapsaugotų Girulių miško nuo geležinkelio plėtros, bet galimai dar ir sukurtų kliūčių klaipėdiečiams laisvai lankytis miške, o miestui - gerinti pėsčiųjų bei dviračių takų infrastruktūrą, Klaipėdos miesto taryba šiandien apsisprendė nepritarti draustinio steigimui. Po tokios įvykių sekos neliko priežasties svarstyti ir kito susijusio klausimo - dėl botaninio-zoologinio draustinio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ribų plano rengimo.

Net ir paaiškėjus, jog draustiniu paverstas Girulių miškas nebūtų apsaugotas nuo geležinkelio plėtros ir galimo iškirtimo, kai kurie tarybos nariai nebuvo linkę atsisakyti ketinimų steigti draustinį. Vis dėlto galiausiai nuspręsta: leisti biudžeto pinigus brangiai kainuojančioms studijoms dėl vertingųjų miško savybių nustatymo biudžetui yra pernelyg didelė prabanga.