Tautinio laivyno lemtis - tragiška

Jūrinės valstybės veidas – tautinis laivynas tarpukario Lietuvoje labai sunkiai kūrėsi ir tvirtinosi rinkoje. Vos atsistojusią ant kojų šalies laivininkystės bendrovę nušlavė karas ir okupacijos: visi laivai buvo sunaikinti, o jūrininkai žuvo ir išsiblaškė po pasaulį.

Jūrinės valstybės veidas – tautinis laivynas tarpukario Lietuvoje labai sunkiai kūrėsi ir tvirtinosi rinkoje. Vos atsistojusią ant kojų šalies laivininkystės bendrovę nušlavė karas ir okupacijos: visi laivai buvo sunaikinti, o jūrininkai žuvo ir išsiblaškė po pasaulį.

Jūrinės valstybės ambicijos

Vienintelis valstybės jūrų uostas – Klaipėda per savo gyvavimo istoriją ilgą laiką priklausė ne Lietuvai. Tačiau po Klaipėdos krašto prijungimo šalis pradėjo stiprinti jūrinės valstybės pozicijas.

Pagal valstybinę programą 1927–1931 m. Lietuvoje planuota įsigyti 14 jūros laivų už beveik 9 mln. litų.

1936 m. užbaigtas tautinio jūrų prekybos laivyno steigimo procesas, įkurta valstybinė laivininkystės kompanija "Lietuvos Baltijos Lloydas".

Vis dėlto laivininkystės srityje Lietuvą tada akivaizdžiai pranoko jos artimiausia kaimynė Latvija, kurios ekonominis išsivystymo lygis buvo panašus.
Klaipėdos uostą prijungus prie Lietuvos, Latvijos jūrų prekybos laivyną jau sudarė 55 laivai. 1935 m. pradėjus kurtis Lietuvos valstybiniam laivynui, latviai turėjo 124 jūros laivus.

Lietuviška kadrų politika

Tačiau, nepaisant to, bendrovės "Lietuvos Baltijos Lloydas" vadovybė atkakliai pirko laivus, kuriuose kėlė lietuvišką trispalvę ir laikėsi nuostatos savo laivų įgulas formuoti iš lietuvių jūrininkų.

Teigiama, kad iki pat nepriklausomybės netekimo iš visos Lietuvos į Klaipėdą veržėsi jaunuoliai, besitikintys gauti jūreivio ar kūriko vietą laivuose su Lietuvos vėliava.

1938 m. vasarą Klaipėdoje bendrovės organizuotus jūreivių rengimo kursus lankė 28 vyrai, o norinčiųjų lankyti kursus buvo 170.

1937 m. penkiuose bendrovės laivuose iš 25 kapitonų, šturmanų ir mechanikų 19 buvo lietuviai.

Kapitonus įbaugino NKVD

Lietuviškas laivynas sunkiai skynėsi kelius jūrose ir dėl jūrininkų patirties stygiaus.

Vienas nesėkmės ženklu pažymėtų laivų – "Panevėžys". Jo savininkas "Lietuvos Baltijos Lloydas" laivą įsigijo 1938 metais Norvegijoje.

Teigiama, kad nesėkmės jį lydėjo nuo pirmos išplaukimo dienos iš Norvegijos. Atsidūrus jūroje pastebėta, kad yra per mažai kuro.

Kai iš Šiaurės jūros laivas įplaukė į audringą Baltiją, jis nesustojo užuovėjoje, bet skubėjo į Klaipėdą. Vidury kelionės pritrūko anglių, todėl pradėti deginti patalpų medžio įrenginiai.

Nepasiekus Klaipėdos, teko kviestis vilkikus, kurie "Panevėžį" nutempė į Dancingą.

Po metų laivas privalėjo plaukti į Leningradą paimti druskos. Laivo kapitonas Feliksas Marcinkus, jau anksčiau turėjęs nemalonumų su sovietų saugumiečiais (NKVD), atsisakė ten plaukti.

Norėdamas išvengti nemalonumų su enkavedistais, vadovauti laivui nepanoro ir atsargoje esantis kapitonas. Po ilgų svarstymų "Panevėžio" vadovavimas perduotas pirmajam šturmanui, kuris nors ir turėjo kapitono diplomą, bet neturėjo didesnės patirties.

Leningradą "Panevėžys" pasiekė laimingai, bet grįždamas su kroviniu užplaukė ant Ravelsteino uolų ir paskendo. Per nelaimę žuvo telegrafistas Ignas Prapiestis ir antrasis šturmanas Povilas Pažemeckas.

Taip liūdnai pradėjęs savo kelią Lietuvos prekybiniame laivyne šis laivas dar liūdniau jį baigė.

"Trakus" sąlygiškai išsaugojo

"Trakai" – bene vienintelis "Lietuvos Baltijos Lloydo" laivas, kuris nenuskendo, nesusprogo ir jo nenusavino sovietai.

"Trakus" bendrovė nusipirko 1940 m. Bostone. Tačiau jūrose įsisiautėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams, jį atplukdyti į Klaipėdą vis nesisekė.

Tais pačiais metais Lietuvą užėmus sovietams, okupantai stengėsi sutelkti į savo rankas bet kokį nepriklausomos Lietuvos turėtą turtą.

Parūpo jiems ir "Trakai". Laivą Sovietų Sąjunga norėjo nusavinti, todėl Lietuvos konsulatui Niujorke iškėlė bylą. Tačiau konsulatas sėkmingai apsigynė ir "Trakų" sovietams neatidavė.

Nors per karą "Trakus" eksploatavo amerikiečių kompanija "Maritime Commission", laivas ir toliau buvo laikomas "Lietuvos Baltijos Lloydo" nuosavybe.

Po karo taip ir neišdrįsta jo išleisti plaukioti po plačiuosius vandenis, nes bijota, kad sovietai gali atnaujinti bylą ir laivą konfiskuoti.

Taip be veiklos laivas paseno, buvo praskolintas, kol galiausiai už skolas atiduotas į metalo laužą.

Įgula nepakluso okupantams

Tragiškas likimas ištiko ir vienintelį nepriklausomos Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona". Kai 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai, jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekybiniam laivynui teko išplaukti iš uosto.

Laivas "Prezidentas Smetona" buvo nuplukdytas, priglaustas ir remontuojamas Liepojoje, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.

"Šventosios uostas buvo statomas kaip žvejų uostas, skirtas būtent žvejams. Kai nacistai perėmė Klaipėdą, jis buvo gilinamas iš bėdos, nes karo laivas "Prezidentas Smetona" negalėjo čia įplaukti", – sakė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.

Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas "Prezidentas Smetona" su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą.

Kapitonas Povilas Julius Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų reikalavimui nepakluso.

Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir naktį jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai mūsų karinis dalinys pasipriešino sovietų okupacijai.

"Prezidento Smetonos" paieškos

Sovietmečiu karo laivas "Prezidentas Smetona" (vėliau "Pirmūnas") buvo pervardytas "Korall" ir atiduotas sovietiniam Baltijos laivynui.

Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

Ne taip seniai skelbta, kad estams pavyko rasti legendinio lietuvių karo laivo skendimo vietą, tačiau tvirtos nuomonės mūsų tyrinėtojai dėl to kol kas dar neturi.

"Prezidento Smetonos" žūties vietos identifikavimas labai abejotinas. Jį estai jau du kartus atrado ir nėra šimto procentų garantijos, kad tai tikrai "Prezidentas Smetona". Yra minčių kitais metais nuplaukti ir dar kartą apžiūrėti tą skenduolį, nes dabar jau turime tinkamą techniką", – teigė Klaipėdos universiteto mokslinis darbuotojas Jūratis Liachovičius, pridūręs, kad tikslinamos ir kitų lietuviškų laivų žūties vietos.

Tarp minų laukų

Klaipėdietis jūrininkas Romas Tijūnėlis, išleidęs knygą "Išplaukė, kad nebegrįžtų", aprašė visą tarpukario Lietuvos prekybos laivyno tragediją, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

"Žiaurus likimas ištiko jūrininkus, kurie buvo tuose laivuose, išplaukė ir nebegrįžo. Ir jūrininkų, ir pačių laivų netektis buvo didelė tragedija valstybei. Nors karo veiksmų sausumoje dar nebuvo, bet jūrininkai pirmieji patyrė visą tą baisumą", – neslėpė emocijų R.Tijūnėlis.

Pasak jo, tada dauguma jūrininkų nebuvo profesionalai, prasčiau apmokyti ir tai iš dalies lėmė jų žūtį jūrose.

"Kodėl laivai užplaukdavo ant seklumų? Todėl, kad kapitonai neįvertindavo situacijos. Tai dar viena bėda, be tuo metu aplink laivus dreifavusių minų", – mano R.Tijūnėlis.

Suirutė sunaikino viltį

"Karas ir valdžių kaita nulėmė lietuviško laivyno likimą. Likę 4 laivai pateko į sovietų rankas, vienas jų buvo paskandintas Rygoje, kitus subombardavo. Jūrininkai išsiblaškė po visą pasaulį, kas emigravo, kas buvo ištremti į Sibirą", – pasakojo R.Adomavičius.

"Šiaulių" kapitonas Benediktas Monkevičius buvo sušaudytas 1940 metais, F.Marcinkus mirė Australijoje, Zigmas Domeika gyvenimą baigė Venesueloje. Tie, kurie liko Lietuvoje, arba žuvo, arba buvo represuoti.

"Jei nebūtų buvę tų kataklizmų, laivynas būtų sustiprėjęs, juk buvo įkurtas "Lietuvos Baltijos Lloydas" – rimta laivininkystės bendrovė, kuri turėjo maklerių tinklą ir Europoje, ir net Amerikoje, pirko laivus, viskas ėjo į gerąją pusę", – įsitikinęs R.Adomavičius.
Tačiau viską nutraukė karas ir okupacijos, toje suirutėje prapuolė laivai, žuvo jūrininkai.

Liūdnasis Lietuvos prekybos laivyno sąrašas

Laivas "Neringa" 1938 m. vasario 28 d. didelės audros metu užplaukė ant seklumos 14 km nuo Klaipėdos ir nuskendo, avarijos metu žuvo trys jūrininkai.

1931 m. statytas "Kaunas" buvo skirtas gabenti grūdams ir miško medžiagai. 1939 m. lapkričio 17 d. Šiaurės jūroje jį torpedavo vokiečių povandeninis laivas U-57. "Kaunas" nuskendo, žuvo vienas jūreivis.

Laivas "Nida", praėjus vos dviem dienoms po "Kauno" žūties, 1939 m. lapkričio 19 d., prie Alandų salų užplaukė ant povandeninių uolų. Stipri audra laivą nuskandino, įgulai pavyko išsigelbėti.

Laivas "Panevėžys" 1939 m. Suomių įlankoje užplaukė ant povandeninių uolų virtinės ir nuskendo, žuvo telegrafistas ir antrasis laivo šturmanas, kiti jūrininkai išsigelbėjo.
"Kretinga" ir "Utena" – identiški laivai, pirkti 1936 m. Laivas "Utena" 1940 m. Botnijos įlankoje užplaukė ant minos ir nuskendo. Ten pat vokiečių subombarduotas nuskendo ir laivas "Kretinga".

"Šiauliai", pirktas 1937 m., užplaukė ant minos 1940 m. netoli Dagoe salos Baltijos jūroje.

1937 m. pirktas laivas "Marijampolė", prasidėjus karui, buvo Rygoje. 1941 m., norėdami vokiečiams užkirsti kelią į uostą, raudonarmiečiai jį paskandino ties Rygos uosto įplauka.
Su lietuviška trispalve plaukiojęs laivas "Friesland" 1941 m. Vokiečių įlankoje užplaukė ant minos ir nuskendo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Atsakau-

Atsakau- portretas
LAIVYNĄ PAVOGĖ.Tie kurie iki šiol vagia ir žiūri ką dar pavogti.Kriminaliniai nusikaltėliai atėję į valdžią ir mus mokantys dorovės bei patriotiškumo.

noriu zinoti

noriu zinoti portretas
Tai kur dingo laivynas nepriklausamybes metais?

VYTAUTAS DIDYSIS

VYTAUTAS DIDYSIS portretas
o kokios valstybes politikai pardave ''mazeikiu nafta'',lietuvos dujas,palaimino atomines uzdaryma,nors europa leido dar ja eksplotuot? o kas pastate operos ir baleto teatra, parlamento rumus,nutiese gatves ir komunikacijas,kuriu dabar net nesugebama remontuot?kas pastate mukrano perkela?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde
    A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde

    Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Trečiadienio vakarą būrelis patriotiškai nusiteikusių žmonių susirinko prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ ir kukliai paminėjo to meto įvy...

    5
  • Daug žadanti nauja metų pradžia
    Daug žadanti nauja metų pradžia

    Šiuos mokslo metus Klaipėda pradės puse tūkstančio moksleivių daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad jų daugės ir kitais metais. Iš viso šiais metais mokyklose laukiama beveik 20 tūkst. jaunųjų klaipėdiečių. ...

  • Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia
    Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia

    Baigiantis rugpjūčiui galimybe pailsėti pasinaudojo nemažai svarbių uostamiesčio valdžios atstovų. Tarp ką tik baigusių atostogauti – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Tiesa, atit...

  • Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas
    Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas

    Įvairiaspalviai švarkai, languoti sarafanai, megztukai ar liemenės tapo skiriamuoju kiekvienos ugdymo įstaigos ženklu. Ir šiandien jau vargiai beišgirstume pasipiktinimą, kam reikalingos tos uniformos mokyklose. Priešingai, mok...

    5
  • Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas
    Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas

    Šiandien energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ir JAV kompanijos „Cheniere“ viceprezidento Frederiko Smits van Oyeno susitikime aptartos regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimo aktualijos ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos. ...

    12
  • Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas
    Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas

    Atgimsta dar viena pietinės Klaipėdos dalies viešoji erdvė – jau beveik savaitę darbininkai pluša Žardininkų aikštėje. ...

    5
  • Dėl mašinos pajūryje – detektyvas
    Dėl mašinos pajūryje – detektyvas

    Antrosios Melnragės paplūdimio prieigoje esančioje aikštelėje jau antrą mėnesį stovi automobilis. Už transporto priemonės valytuvo užkištas kuokštas pranešimų apie nesumokėtą rinkliavą. Kodėl mašina tiek laiko ...

    22
  • Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas
    Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas

    Gyventojai griebiasi už galvos – Klaipėdos širdyje įsivyrauja dar neregėta anarchija. Vargetos diena po dienos toje pačioje vietoje geria ir tuštinasi, o išguiti veltėdžių nepavyksta net pareigūnams. ...

    27
  • Darbai kasdienybės netrikdys?
    Darbai kasdienybės netrikdys?

    Iki rugsėjo 1-osios bus baigti ne visi privažiuojamojo Naikupės gatvės kelio įrengimo darbai. Žadama, kad esamoje arterijos dalyje bus paklota kelio danga, tad, prasidėjus mokslo metams, išskirtinių trukdžių čia neturėtų kilti. Likusią gat...

  • Sujungs dviračių ir pėsčiųjų takus
    Sujungs dviračių ir pėsčiųjų takus

    Į Smiltynės jachtklubą atvykę svečiai jūrą galės pasiekti trumpesniu keliu. Planuojama įrengti jungtis tarp lygiagrečiai esančių dviračių-pėsčiųjų takų. Darbai turėtų startuoti dar šiemet. ...

    7
Daugiau straipsnių