Teismai trikdo uosto plėtrą | kl.lt

Teismai trikdo uosto plėtrą

Šiais metais padaugėjo teisinių procesų, kuriuose skundžiami su uosto plėtra susiję konkursai.

Ieško „kabliukų“

Liepos pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovių „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ skundą dėl užteršto grunto saugojimo aikštelės, grunto iškasimo iš dokų duobių, nusausinimo, saugojimo darbų.

2016 metais Uosto direkcija rengė konkursą dėl užteršto grunto tvarkymo. Jį laimėjo suomių bendrovių „Sito Rakennuttajat Oy“, „Vesirakennus Ojanen Oy“ ir „Suomen Vesityo Oy“ bei estų bendrovės „Baltic TechService OU“ konsorciumas. Jo pasiūlyta 11 mln. 366 tūkst. eurų kaina buvo gerokai mažesnė už bendrovių „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ kainą, kurios siūlė tuos pačius darbus atlikti už 13 mln. 757 tūkst. eurų su PVM.

Kad viešojo pirkimo konkursas būtų pripažintas neteisėtu, jį pralaimėjusios kompanijos nusprendė paieškoti „kabliukų“ konkurentų konsorciume.

„Teigėme, kad bet kokiu atveju tai per didelė kaina ženkliai didesnė nei kito konkurento ir už tokią kainą mes nepirksime užteršto grunto valymo paslaugos, nes tai per brangu. Nepaisant to jie skundė, galbūt su tikslu, kad tas konkursas iš viso neįvyktų“, - svarstė Uosto direkcijos teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Jie teisme įrodinėjo, kad suomių ir estų konsorciumas neturintis teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvoje, o dalies pagrindinių darbų vykdymui pasitelkė subrangovą, nors tai buvę draudžiama.

Pateikta pretenzijų ir dėl to, kad konsorciumas netenkinantis pirkimo sąlygų reikalavimo dėl statybos darbų apyvartos, jo veikla uostų akvatorijos dugno valymo arba gilinimo darbuose nebuvo pagrindinė, jos neturėjo įgyvendinusios bent kiek reikšmingesnių uostų akvatorijos dugno valymo arba gilinimo darbų projektų.

Uosto direkcija kaltinta, kad neleido jiems susipažinti su laimėtojo pasiūlymo duomenis - nebuvę suteikti dokumentai apie konkurentų - konsorciumo narių ar pasitelktų specialistų profesinę patirtį. „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ nurodė, kad, kad konsorciumas ketina naudoti žemsiurbę, kuri neužtikrintų sėkmingo projekto įgyvendinimo, nes ji negalinti pasiekti doko duobių apačios.

Kertinis projektas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ pretenzijas atmetė.

Suomių ir estų konsorciumas teismui pateikė dalį reikalautų dokumentų, išsiaiškinta, kad nurodytas subrangovas „Garant Diving“ vykdys darbus, kurie nėra draudžiami konkurso sąlygomis.

Teismas kvalifikavo, kad „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ pretenzijos dėl jungtinės veiklos grupės apyvartos, valymo ir gilinimo darbų patirties, naudojamos technikos yra nepagrįstos. Pripažinta, kad Uosto direkcija teisingai elgėsi nepateikdama kai kuriuos duomenis, nes jie konkurse dalyvavusių suomių ir estų junginio atžvilgiu buvę konfidencialūs.

Tą patį liepos pradžioje pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas. Byloje buvo padėtas taškas. Suomių ir estų konsorciumas galės pradėti dokų duobių valymo darbus. Jie jau, ko gero, būtų įpusėję, jei ne tas nepagrįstas, kaip nustatė teismai, skundas. Jis dokų duobių valymo darbus įšaldė mažiausiai pusmečiui. Jau spalio 17 d, buvo pateiktos abiejų dalyvių kainos. Sutartį planuota pasirašyti 2016 metų gruodžio viduryje.

„Gaila, kad ne labai turėdami aiškius argumentus tiekėjai skundžia mūsų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus ir tai turi didelę įtaką uosto plėtrai“, - akcentavo L.Rudys.

Užteršto grunto valymas yra kertinis šiuo metu vystomo Klaipėdos uosto projektų. Anot L.Rudžio, dėl to, kad neišvalytas užterštas gruntas, atsiliepia Malkų įlankos sienelės kalimo, krantinių 64, 65, 65A, 127, 127A, 128, 129A, 137A, 138AS, dalies 139 rekonstrukcijoms, nes visose jose yra užteršto grunto, kurį būtina iškasti.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad uosto akvatorijoje reikia išvalyti apie 270 tūkst. kubinių metrų grunto. Valymo procesas truks apie 1,5 metų. Pirmiausia bus valoma Malkų įlankoje, nes čia neišvalytas gruntas trukdoma vykdyti keletas kitų projektų.

Konkursuose krito kainos

Tai ne pirmas atvejis pastaraisiais metais, kai konkursų nelaimėję tiekėjai skundžia jų rezultatus. Teismuose beveik visais atvejais laimi Uosto direkcija. Bet gaištamas laikas, užsitęsia darbų pradžia, terminai, vieni nebaigti darbai ima trukdyti kitiems. 

„Mes esame sušvelninę konkursų reikalavimus, išplėtėme galimybes ateiti naujiems rangovams. Tai siekiame išlaikyti palankesnes kainas. Manome, kad jei kompanija moka statyti tiltus, ji gali statyti ir uosto krantines“, - dėstė V.Paukštė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad uostas pastaraisiais metais buvo išskirtinis Lietuvos transporto sistemoje. Jame rangos kainos buvo gerokai mažesnės nei kitur Lietuvoje. Kai kuriuose konkursuose kainos krisdavo net iki 40 proc. nuo skaičiuojamųjų verčių. Tai lėmė pasaulyje mažėję gilinimo, hidrotechninių darbų kiekiai. Lietuviškos kompanijos į uostą pernelyg nesiveržė. Kam atlikti darbus uoste, jei keliuose ir geležinkeliuose pelno marža buvo gerokai didesnė?

„Uoste mūsų atžvilgiu tendencijos buvo labai geros. Per pastaruosius keturis metus įdėdami į uostą 155 mln. eurų investicijų dėl viešųjų pirkimų konkursų ir mūsų specialistų, kurie surado geresnius sprendimus dėka, sutaupėme 44 mln. eurų. Kadangi valstybė eina skaidrėjimo, tame tarpe ir viešuosiuose pirkimo konkursuose, keliu, iš kai kurių kompanijų jau išgirdome, kad jiems būtų įdomu dalyvauti ir uosto konkursuose. Visų laukiame konkursuose, juo labiau, kad artimiausiems metams uostas yra numatęs didelės apimties investicinius planus“, - teigė A.Vaitkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio
    Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio

    Pirmadienį miesto akademinę bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Netikėtai mirė Klaipėdos universiteto dėstytojas, literatūros kritikas, vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto steigimo iniciatorių ir kūrėjų, universiteto pirmojo Senat...

    4
  • Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai
    Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai

    Aiškėja, jog Klaipėdoje didžiausias teršėjas yra ne uostas, o miesto transportas, ypač seni lengvieji automobiliai. ...

    4
  • Veto dyzeliniams automobiliams
    Veto dyzeliniams automobiliams

    Kovodama su taršių automobilių žala gamtai, valdžia ketina imtis kardinalių priemonių. Politiniuose užkulisiuose jau seniai šnabždamasi, kad veikiausiai jau netolimoje ateityje šalyje bus įvestas mokestis mašinoms. Kol &sca...

    20
  • Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė
    Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė

    Savivaldybė informuoja, jog nuo šiandien trumpinamas Pilies tilto pakėlimo laikas. Dukart per parą keliamas tiltas upę laivams kaskart atvers trečdaliui valandos. Lig šiol ši laikas buvo dukart ilgesnis. ...

    8
  • Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai
    Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai

    Uostus, tarp jų ir Klaipėdos, kelia konteineriai, kai kuriuos anglys, o smukdo nafta ir jos produktai. ...

    4
  • Liftų atnaujinimui – palankus metas
    Liftų atnaujinimui – palankus metas

    Klaipėdiečiai aktyviau pradėjo domėtis namuose įrengtų liftų atnaujinimu. Taip elgtis juos paskatino valstybės teikiama parama ir liftų tiekėjų siūlomos išsimokėjimo sąlygos. Specialistai apie litų atnaujinimą pataria pradėti galvoti ne...

  • Aptarnauti klientų – per pievą
    Aptarnauti klientų – per pievą

    Per veją ir šaligatvius prekes užsakovams pristatantys arba jas paimantys kurjeriai užsitraukė klaipėdiečių nemalonę. Žmonėms ėmus fotografuoti taisykles pažeidžiančius siuntų vežimo tinklo "DPD Lietuva" darbuotojus, galiausiai...

    8
  • Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus
    Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus

    Atsiradę automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai Panevėžio gatvėje papiktino kai kuriuos gyventojus. Klaipėdiečiai pyksta, kad miesto valdžia viską daro atvirkščiai – griebiasi draudimų, užuot pasirūpinusi, kad daugiabučių na...

    18
  • Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo
    Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo

    Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. ...

    7
  • Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros
    Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros

    Klaipėdiečiai kartu su savo augintiniais šeštadienį paminėjo Tarptautinę benamių gyvūnų dieną. Šią proga organizuotas simbolinis žygis už globotinius, po kurio laukė piknikas ir pasisėdėjimas ant jūros kranto. ...

    4
Daugiau straipsnių