Trys Jūrų muziejaus ruoniai – jau Baltijoje

Penktadienį ties Nidą į Baltijos jūrą paleisti trys pilkieji Baltijos ruoniai: Vėjas, Girulė ir Marius. Ruonius paleidžiant į jūrą švietė saulė, jūra buvo rami, tad gyvūnėliai iš pradžių smagiai nardė po bangas ties krantu. Paskui išsiskirstė ir patraukė tolyn į jūrą.

Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebėtų per jį prasibrauti.

Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.

Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.

Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna  ruonių jaunikliai.

Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais - 7600.

„Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.


Šiame straipsnyje: ruoniailaisvė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos vicemeras A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde
    Klaipėdos vicemeras A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde

    Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Trečiadienio vakarą būrelis patriotiškai nusiteikusių žmonių susirinko prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ ir kukliai paminėjo to meto įvy...

    9
  • Kelionės kaina – tarsi mįslė
    Kelionės kaina – tarsi mįslė

    Iš Klaipėdos į turistinę kelionę susiruošę žmonės kaskart patiria daugiau išlaidų negu tokį pat kelialapį įsigiję vilniečiai. Uostamiesčio gyventojams tenka pakloti bemaž 40 eurų dar ir už tai, kad būtų nuvežti į Kaun...

    1
  • Paplūdimio tualete nerado užrakto
    Paplūdimio tualete nerado užrakto

    Į konteinerinį tualetą, esantį Antrosios Melnragės paplūdimio prieigose arčiau mašinų stovėjimo aikštelės, užsukęs klaipėdietis nustėro. Durys buvo be rankenų, užsirakinti neįmanoma. ...

  • Daug žadanti nauja metų pradžia
    Daug žadanti nauja metų pradžia

    Šiuos mokslo metus Klaipėda pradės puse tūkstančio moksleivių daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad jų daugės ir kitais metais. Iš viso šiais metais mokyklose laukiama beveik 20 tūkst. jaunųjų klaipėdiečių. ...

  • Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia
    Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia

    Baigiantis rugpjūčiui galimybe pailsėti pasinaudojo nemažai svarbių uostamiesčio valdžios atstovų. Tarp ką tik baigusių atostogauti – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Tiesa, atit...

  • Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas
    Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas

    Įvairiaspalviai švarkai, languoti sarafanai, megztukai ar liemenės tapo skiriamuoju kiekvienos ugdymo įstaigos ženklu. Ir šiandien jau vargiai beišgirstume pasipiktinimą, kam reikalingos tos uniformos mokyklose. Priešingai, mok...

    5
  • Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas
    Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas

    Šiandien energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ir JAV kompanijos „Cheniere“ viceprezidento Frederiko Smits van Oyeno susitikime aptartos regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimo aktualijos ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos. ...

    12
  • Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas
    Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas

    Atgimsta dar viena pietinės Klaipėdos dalies viešoji erdvė – jau beveik savaitę darbininkai pluša Žardininkų aikštėje. ...

    5
  • Dėl mašinos pajūryje – detektyvas
    Dėl mašinos pajūryje – detektyvas

    Antrosios Melnragės paplūdimio prieigoje esančioje aikštelėje jau antrą mėnesį stovi automobilis. Už transporto priemonės valytuvo užkištas kuokštas pranešimų apie nesumokėtą rinkliavą. Kodėl mašina tiek laiko ...

    22
  • Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas
    Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas

    Gyventojai griebiasi už galvos – Klaipėdos širdyje įsivyrauja dar neregėta anarchija. Vargetos diena po dienos toje pačioje vietoje geria ir tuštinasi, o išguiti veltėdžių nepavyksta net pareigūnams. ...

    27
Daugiau straipsnių