Trys Jūrų muziejaus ruoniai – jau Baltijoje

Penktadienį ties Nidą į Baltijos jūrą paleisti trys pilkieji Baltijos ruoniai: Vėjas, Girulė ir Marius. Ruonius paleidžiant į jūrą švietė saulė, jūra buvo rami, tad gyvūnėliai iš pradžių smagiai nardė po bangas ties krantu. Paskui išsiskirstė ir patraukė tolyn į jūrą.

Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje yra toks tinklų kordonas, kad gyvūnai nesugebėtų per jį prasibrauti.

Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 18 ruonių. Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.

Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.

Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna  ruonių jaunikliai.

Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais - 7600.

„Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.


Šiame straipsnyje: ruoniailaisvė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prasideda rinkimų karštinė
    Prasideda rinkimų karštinė

    Nors iki savivaldos ir merų rinkimų dar lygiai metai, Klaipėdoje jau prasidėjo politinių jėgų sujudimas. Būsimoms permainoms ruošiasi ne tik partijos, bet jau formuojasi ir visuomeniniai komitetai, kurie rinkėjų simpatijas mėgins patraukti li...

  • Ištveria ir arktinį speigą
    Ištveria ir arktinį speigą

    Gamtininkai atkreipia dėmesį į mažai lietuviams pažįstamą gyvį, kuris gali nustebinti savo išskirtinėmis savybėmis. ...

  • Dėl remonto ribojamas eismas
    Dėl remonto ribojamas eismas

    Jau kuris laikas vairuotojai turi aplenkti šalia Senojo turgaus esančios žiedinės sankryžos ir toliau vykstančią vandentiekio tinklų rekonstrukciją. Darbininkai kasinėja keliose vietose ir dar užtruks apie tris savaites. ...

  • Nuo žindymo kartais atbaido ir netikę komentarai
    Nuo žindymo kartais atbaido ir netikę komentarai

    „Greičiausiai kiltų daug mažiau bėdų su žindymu, jei sveiko kūdikio susilaukusi šeima atsidurtų idiliškoje saloje, kur gyventų saulės ir kūdikio ritmu“, - juokauja gydytoja dietologė, konsultuojanti jaunas mamas dėl žind...

    2
  • Latvijos uostai krito, Klaipėdos – kilo
    Latvijos uostai krito, Klaipėdos – kilo

    Rytinės Baltijos jūros regione toliau tęsiasi praėjusių metų uostų krovos tendencijos. ...

    5
  • L. Laurinavičienės spalvų labirintai
    L. Laurinavičienės spalvų labirintai

    Daugiau nei tris dešimtmečius tapyti vaikus mokanti Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos mokytoja Loreta Laurinavičienė turi kuo didžiuotis. Jos mokiniai ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje skina prestižinių k...

  • Šimtmečio plaukimas su sena „Lietuva“
    Šimtmečio plaukimas su sena „Lietuva“

    Iškyla klausimas, ar jachta „Lietuva“ bus pradėta remontuoti šiais metais, ir beveik tiksliai aišku, kad remontas šiais metais nesibaigs. ...

    1
  • Elektroninis moksleivio pažymėjimas – aklagatvyje?
    Elektroninis moksleivio pažymėjimas – aklagatvyje?

    Klaipėdos savivaldybė vis dar bando gelbėti sutartį su įsipareigojimų dėl elektroninio moksleivio pažymėjimo iki galo neįvykdžiusiu Nacionaliniu švietimo centru. Tačiau, teisės konsultantų teigimu, perkančioji organizacija turi teisę vie...

    4
  • Klaipėdos miesto biudžetas – subalansuotas
    Klaipėdos miesto biudžetas – subalansuotas

    166,9 mln. eurų – tokio dydžio Klaipėdos miesto biudžetą šiandien, vasario 21 d. posėdyje, patvirtino uostamiesčio savivaldybės taryba. Lėšos paskirstytos įvairiems projektams įgyvendinti, švietimo sistemai išlaikyt...

    3
  • Dėl greičio ribojimų – aistros
    Dėl greičio ribojimų – aistros

    Vieni saugumo siekia draudimais ir bausmėmis, kiti tuo pačiu tikslu siūlo visiškai priešingus sprendimus – didinti mieste maksimalų greitį. Kai kurie klaipėdiečiai yra įsitikinę, kad tam tikrose vietose galiojantys greičio suvar...

    17
Daugiau straipsnių