Trys Karaliai – šventinio laikotarpio pabaiga

Kadangi Trijų Karalių šventė simbolizuoja šventinio laikotarpio pabaigą, dauguma žmonių susimąsto, kada reikėtų nupuošti kalėdines eglutes.

Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas pasakojo, kad ši šventė – liturginio kalėdinio laikotarpio pabaiga, o nustatytų taisyklių, kada reikėtų nupuošti egles, nėra.

„Dažniausiai eglutes žmonės nupuošia po Trijų Karalių šventės. Griežtos taisyklės, kada tai reikėtų padaryti, nėra, bet pagal liturginį kalendorių Kalėdų laikas baigiasi sausio 6 dieną ir prasideda liturginis įprastas metų laikas“, – pasakojo klebonas.

Pasak M. Šlausto, po Trijų Karalių šventės nupuošti eglutes suskuba dauguma žmonių, bet bažnyčios pasipuošusios išlieka dar ir vasarį.

„Kadangi bažnyčios pasipuošia tik prieš pat šventes, jos bus papuoštos dar iki vasario 2 dienos – Kristaus paaukojimo šventykloje šventės“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Nors žmonės ir įpratę šią šventę vadinti Trijų Karalių vardu, kunigas pasakojo, kad iš tikrųjų tai – Kristaus apsireiškimo šventė, per kurią reikėtų apsilankyti bažnyčioje ir į namus parsinešti pašventintos kreidos.

„Šią dieną reikėtų nueiti į bažnyčią, išklausyti Dievo žodžio, pabūti bendruomenėje ir pagal tradiciją parsinešti į namus šventintos kreidos, ja ant lauko durų užrašyti trijų išminčių vardų pirmąsias raides ir naujųjų metų datą“, – pasakojo klebonas.

Pasak M. Šlausto, tai ženklas, kad šiuose namuose gyvena krikščionys.

„Tai ne tik graži tradicija ir simboliškas užrašas, taip pažymimi namai, kuriuose žmonės gali padėti vieni kitiems. Toks užrašas gali paskatinti pasimetusį žmogų ateiti pasiguosti, paprašyti maldos užtarimo ar patarimo“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Tačiau dvasininkas taip pat pastebi, kad auganti karta keičiasi ir kitaip supranta tikėjimo reikšmę, vis rečiau laikosi Trijų Karalių šventės tradicijos, nes mano, kad tikėjimas – privatus dalykas.

„Jauni žmonės jau nebepraktikuoja tikėjimo taip, kaip tai darė anksčiau mūsų senoliai ar tėvai, todėl tikėjimo reikšmę supranta kitaip, mano, kad tikėjimas turi likti konfidencialus“, – sakė M. Šlaustas.