T.Vilkius: atsisveikinimas su „Neptūnu“ buvo vienas sunkiausių mano karjeroje

Po Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyro finalinio ketverto Klaipėdos „Neptūno“ ekipą oficialiai paliko komandos kapitonas Tomas Vilkius. Draugiškai su klubu išsiskyręs 29-ių metų sunkusis kraštas kartu su šeima persikėlė gyventi į Vokietiją.

„Artimiausi mano planai yra įsikurti naujame krašte ir kuo daugiau laiko skirti šeimai bei poilsiui,“ – pasakoja T. Vilkius, komandos kapitono „pareigas“ „perleidęs“ Martynui Mažeikai. 

- Kas lėmė jūsų apsisprendimą palikti Klaipėdos „Neptūno“ ekipą bei gimtąją šalį?

- Išvykti į užsienį apsisprendėme kartu su drauge. Kaip ir daugelis tautiečių, užsienyje šeimos atžvilgiu perspektyvų matome daugiau.

- Esate rungtyniavęs Vokietijoje, „Mitteldeutscher“ ekipoje. Galbūt vėl bandysite įsitvirtinti šioje, ar kokioje kitoje šalies komandoje?


- Šį sezoną aš jau užbaigiau. Apie tai, kas laukia ateityje, galėčiau tik spėlioti. O kaip bus iš tikrųjų – kur nors dar rungtyniausiu, ar ne – parodys laikas.

- Palyginkite, kuo skiriasi legionieriaus bei gimtajame krašte žaidžiančio krepšininko duona.

- Rungtyniaujant gimtajame, o dar ir „krepšinio“ krašte, žinoma, privalumų yra daugiau negu būnant legionieriumi. Lietuvoje esi, kaip sakoma, „tarp savų“– savas kraštas, žmonės, kalba. Užsienyje to visuomet trūksta. Vis tik, manau, jog kiekvienam krepšininkui derėtų paragauti ir legionieriaus duonos. Svetur pasisemi naujos patirties, užmezgi pažintis bei pamatai, kaip kitose šalyje suprantamas krepšinis.

- „Neptūne“ rungtyniavote antrą sezoną. Apie tai, kaip atsidūrėte šioje komandoje sklando įvairūs gandai...

- Gandai lieka gandais (šypsosi, - aut. past.). Iš tikrųjų rungtyniauti „Neptūne“ buvo mano tikslas. Už jo įgyvendinimą esu dėkingas treneriui Pauliui Juodžiui. Jis mane ir pasikvietė į savo treniruojamą komandą.

- Galbūt galite palyginti šį sezoną uostamiesčio klube su praėjusiu?

- Aš išvykstu sezonui dar nepasibaigus, todėl šiuo metu nenoriu jų lyginti. Mano manymu, pastebimas skirtumas tarp praėjusio sezono ir šio yra tas, jog 2009/10 mes žaidėme labiau komandinį krepšinį. Šį sezoną jo pasigedau.

- Išvykote iš karto po Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) DnB NORD turnyro finalinio ketverto. Ar komandos draugai prieš šiuos mačus žinojo, jog paliksite klubą?

- Tai, jog man šis turnyras yra paskutinysis su Klaipėdos „Neptūnu“, nebuvo jokia paslaptis, todėl, be abejo, visi komandoje tą žinojo. Reakcijos buvo įvairios...

Ar nėra gaila palikti „Neptūno“ bei Lietuvos? Kaip manote, ko trūks labiausiai?

- Per šiuos pusantrų metų su kai kuriais komandos žaidėjais užsimezgė draugiški santykiai. Galbūt todėl mano krepšininko karjeroje šis atsisveikinimas buvo vienas iš sunkiausių. Ko trūks labiausiai? Žinoma, lietuviško maisto (šypsosi, - aut. past.).

Buvote komandos kapitonas. Ar tai apsunkina išvykimą bei kam perleisite savo „pareigas“?

- Kas bus komandos kapitonu – nežinau. Tai mano sprendimui įtakos nedarė, kadangi, manau, „Neptūnas“ turės gerą kapitoną ir be manęs.

- Kokios patirties įgijote rungtyniaudamas uostamiesčio ekipoje?

- Rungtyniaudamas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) įgavau didelės patirties. Kartu su „Neptūno“ ekipa turėjau galimybę ne tik pamatyti aukščiausią Lietuvos krepšinio lygą „iš vidaus“, bet ir sutikti daug įdomių žmonių bei užmegzti naujų pažinčių.

- Ko palinkėtumėte „Neptūnui“?

- Kiekvienam komandos nariui norėčiau palinkėti sezoną užbaigti be rimtų traumų, treneriams – kantrybės ir pasitikėjimo žaidėjais, sirgaliams – visuomet likti ištikimiems savo ekipai. O visai komandai linkiu užsispyrimo siekiant sezono pradžioje užsibrėžtų tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių