Tyrimo išvada: šiukšlių mokestis už „kvadratus“ – geras

Daugybei klaipėdiečių, kurie tikėjosi, kad galės mokėti už tiek šiukšlių, kiek jų išmetė, teks nusivilti.

Mokslininkai išaiškino, jog daugiabučių namų gyventojams deklaruoti atliekų kiekio yra neįmanoma.

„Vertinau daugelio Europos šalių patirtį, kaip jose gyventojai atsiskaito už atliekų išvežimą. Neradau nė vienos šalies, kurioje daugiabučių namų gyventojai galėtų deklaruoti atliekų kiekį“, - tikino tyrimą atlikęs socialinių mokslų daktaras Jonas Stravinskas.

Jis aiškino, kad tik Švedijoje atliekamas eksperimentas, kurio metu daugiabučių namų gyventojai gali deklaruoti sukauptų atliekų kiekį.

„Ten yra tokia vamzdinė sistema. Iš kiekvieno buto išvestas vamzdis, tad galima pasverti, kiek iš buto iškeliauja šiukšlių. Nemanau, kad Lietuvoje būtų galima sukurti kažką panašaus“, - svarstė mokslininkas.

Tačiau iškart jis sau ir paprieštaravo teigdamas, jog tikrai galima sugalvoti techninį būdą, kaip nustatyti, kiek kiekviename bute „pagaminama“ šiukšlių. Tačiau jį įdiegti neapsimokėtų finansiškai.

„Be to, jei daugiabučių namų gyventojai mokėtų už tiek šiukšlių, kiek prikaupė, kai kuriais atvejais tai būtų socialiai neteisinga. Pavyzdžiui, naujagimį auginantį šeima už šiukšlių išvežimą turėtų mokėti kosmines sumas, mat yra nustatyta, jog kūdikis per metus „prigamina“ apie toną šiukšlių, daugiausia – sauskelnės“, - teigė J.Stravinskas.

Jis tvirtino, jog individualių namų savininkai mokėti už tiek atliekų, kiek sukaupė, galėtų jau ir dabar. Tačiau mokestis už šiukšlių išvežimą išaugtų, mat padidėtų atliekų tvarkymo kaštai.

„Deklaruoti atliekas nėra privaloma. Todėl visas sąnaudas turėtų padengti tik tie žmonės, kurie nori mokėti už šiukšles pagal jų svorį“, - didesniais mokesčiais gąsdino socialinių mokslų daktaras.

Be to, anot jo, atliekų deklaravimas, kuris yra ne visuotinis, turi ir kitų minusų. Individualiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai, norėdami mažiau mokėti už šiukšles, jas ims versti pakelėse, daugiabučių namų ar viešuose konteineriuose.

„Be to, kaimynas gali susitarti su kaimynu. Pavyzdžiui, vienas deklaruoja atliekų kiekį, o kitas moka dabar nustatytą stabilią kainą. Tuomet tas, kuris deklaruoja, šiukšles mes į kaimyno konteinerį, o pats esą nieko „neprigamins“. Žmonės susitars ir pasidalins mokesčius už atliekų išvežimą, tad jie jiems sumažės, bet kentės kiti vartotojai“, - tvirtino J.Stravinskas.

Jis tikino, jog dabar galiojanti atsiskaitymo už atliekų išvežimą tvarka yra geriausia.

Tiriamąjį darbą apie atliekų deklaravimą užsakė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Juo siekta išsiaiškinti, ar galima įgyvendinti Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad visiems atliekų turėtojams turi būti sudaryta galimybė už šiukšlių išvežimą mokėti pagal deklaruotą jų kiekį. Tačiau teismas pabrėžė, jog nauja tvarka gali būti įvesta, jei nepareikalaus didelių ekonominių sąnaudų.

Mokslininkas įrodė, jog atliekų deklaravimas tik pabrangintų šiukšlių išvežimą. Jis šią studiją dar turės pristatyti Klaipėdos politikams.