- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viešėję Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo centro ekspertai teigia, kad dabartiniai Neringos ir Klaipėdos savivaldybių planai neleidžia užtikrinti pusiasalio išsaugojimo.
"Savivaldybių lūkesčiai neatitinka jų įsipareigojimų, susijusių su Nacionalinio parko plano vykdymu bei įtraukimu į Pasaulio paveldo sąrašą. Misijos dalyvių nuomone, šiuo metu nėra vienos bendros sistemos, kurios pagrindas būtų poreikis išlaikyti Pasaulio paveldo vietovės išskirtinę visuotinę vertę", - teigiama ekspertų išvadose.
Minėtus planus bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą vertinę Susan Denyer (Sjuzan Denjer) ir Pierre'as Gallandas (Pjeras Galanas) SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizėje nenurodo beveik jokių stiprybių. Ilgame silpnųjų pusių sąraše teigiama, jog viena iš pagrindinių problemų - tai, kad nėra vietovės vizijos ateinantiems 10-20 metų.
"Nors dabartinė situacija ir yra stabili, ji išlieka pakankamai trapi, ir bet kokia nauja veikla arba taip vadinamų rekreacijos plotų plėtimas galėtų turėti rimtų neigiamų padarinių", - tvirtina UNESCO atstovai.
Ekspertai pasigedo ir plėtros planus galinčių pagrįsti duomenų: informacijos apie nuolatinių gyventojų (gyventojai, naujakuriai), darbo vietų struktūrą, nakvynės vietų, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, lankytojų apklausų rezultatų: iš kur jie atvykę, kokie jų lūkesčiai dėl infrastruktūros, atvykimo tikslai, argumentai, kodėl jie pasirinko būtent šią vietovę, transporto rūšį ir panašiai.
Anot UNESCO specialistų, taip pat nėra sutartinų kriterijų, kurie padėtų atskirti "poreikius" ir "norus", Nacionalinio parko ir savivaldybių planų (strategijų) turizmo, transporto, energijos tiekimo, bendruomenės infrastruktūros srityse ir panašiai.
Anot ekspertų, Kuršių nerijai gresia pavojus tapti "sezoninio pobūdžio laisvalaikio vieta" neatsižvelgiant į jos, kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovės, vertingumą, ir sunaikinant tradicines gyvenvietes.
Taikant dabartinius planus, pusiasalyje taip pat gali nekontroliuojamai išaugti atvykstančiųjų skaičius, rekreacinės veiklos mastas, nekilnojamojo turto vertė ir jį įsigyjančių atvykėlių skaičius, taip pat sudaromos sąlygos "naudotis prieštaringais planais ir įstatymų spragomis".
Pasak ekspertų, išskirtinės visuotinės vertės požymiams grėsmę kelia vandens sporto, sveikatos centrų ir stovyklaviečių netoli jūros kranto, buriavimo centrų su viešbučiais Gintaro įlankoje vystymas ir automobilių transporto padidėjimas.
Ekspertai pataria pirmiausia parengti su suinteresuotais asmenimis ir specialistais aptartą bendrą pusiasalio kaip paveldo objekto viziją, nustatyti kliūtis, sąlygas, grėsmes, kontrolės mechanizmą.
Vėliau patariama susitarti dėl parko ir savivaldybių planų hierarchijos ir priderinti siūlomus planus prie sutartos vizijos bei ilgalaikių tikslų, sukurti turizmo, transporto, energetikos, vertimo, švietimo ir kitų sektorių strategijas.
Konkrečiai rekomenduojama skirti didžiausią prioritetą aukščiausius standartus atitinkančiam žvejų gyvenviečių atstatymui, pastatų ir viešosios erdvės sutvarkymui naudojant atitinkamas medžiagas ir metodus, parengti visai statybai taikytinus projektavimo principus.
Anot ekspertų, dviejose labiausiai saugomose kultūros paveldo zonose turi būti draudžiamas eismas ir visos privačios transporto priemonės, įvažiuoti leidžiama tik aptarnaujančiam transportui, o automobilių stovėjimo aikštelės turi būti įrengtos už tų zonų ribų.
Ekspertai siūlo atsisakyti prielaidos, kad visa, kas likę iš sovietmečio, galima perstatyti, ir pripažinti, jog didelių viešbučių, spa, sveikatingumo centrų vystymas ar kitokios didelės statybos pietinėje Kuršių nerijos dalyje ir apleistų buvusių pavienių sovietinių objektų pertvarkymas gali turėti neigiamą poveikį išskirtinei visuotinei vertei.
20-50 metrų atstumu nuo marių, anot specialistų, negali būti statomi jokie statiniai, o Neringoje esančių uostų negalima paversti valčių prieplaukomis arba jachtų klubais -marių pakrantė turi likti kiek galima natūralesnė.
Taip pat rekomenduojama atsisakyti statybų jūros pakrantės kopose - visa pliažo infrastruktūra turi būti už kopų, išskyrus mobilią (sezoninę) gelbėtojams skirtą infrastruktūrą.
Oro uostą kaip Nerijos išsaugojimui nepalankų objektą siūloma uždaryti ir palikti tik mažą teritoriją sraigtasparniams.
Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, UNESCO ekspertų paskelbta ataskaita apie Kuršių neriją patvirtino nuogąstavimus, kad visi trys nauji paruošti planai neapsaugos Kuršių nerijos, o jiems skirtos lėšos - virš 1 milijono litų - nuėjo veltui.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą unikaliu ir nepakartojamu pasaulio kultūros objektu pripažinta Kuršių nerija įtraukta 2000 metais.
Pasaulio paveldo centras sudaręs Pasaulio paveldo sąrašą, kuriame šiuo metu yra 890 objektų, ir Pavojuje esančių pasaulio paveldo vietovių sąrašą, kuris apima 31 objektą. Kuršių nerija kol kas Pasaulio paveldo sąraše.
Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė yra užsiminusi, kad jei Lietuvos Vyriausybė neatsižvelgs į UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų rekomendacijas, Kuršių nerija gali atsidurti tarp pavojuje esančių paveldo objektų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...