UNESCO: Kuršių nerijos tvarkymo planai kelia grėsmę pusiasaliui

Lietuvoje viešėję Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo centro ekspertai teigia, kad dabartiniai Neringos ir Klaipėdos savivaldybių planai neleidžia užtikrinti pusiasalio išsaugojimo.

"Savivaldybių lūkesčiai neatitinka jų įsipareigojimų, susijusių su Nacionalinio parko plano vykdymu bei įtraukimu į Pasaulio paveldo sąrašą. Misijos dalyvių nuomone, šiuo metu nėra vienos bendros sistemos, kurios pagrindas būtų poreikis išlaikyti Pasaulio paveldo vietovės išskirtinę visuotinę vertę", - teigiama ekspertų išvadose.

Minėtus planus bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą vertinę Susan Denyer (Sjuzan Denjer) ir Pierre'as Gallandas (Pjeras Galanas) SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizėje nenurodo beveik jokių stiprybių. Ilgame silpnųjų pusių sąraše teigiama, jog viena iš pagrindinių problemų - tai, kad nėra vietovės vizijos ateinantiems 10-20 metų.

"Nors dabartinė situacija ir yra stabili, ji išlieka pakankamai trapi, ir bet kokia nauja veikla arba taip vadinamų rekreacijos plotų plėtimas galėtų turėti rimtų neigiamų padarinių", - tvirtina UNESCO atstovai.

Ekspertai pasigedo ir plėtros planus galinčių pagrįsti duomenų: informacijos apie nuolatinių gyventojų (gyventojai, naujakuriai), darbo vietų struktūrą, nakvynės vietų, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, lankytojų apklausų rezultatų: iš kur jie atvykę, kokie jų lūkesčiai dėl infrastruktūros, atvykimo tikslai, argumentai, kodėl jie pasirinko būtent šią vietovę, transporto rūšį ir panašiai.

Anot UNESCO specialistų, taip pat nėra sutartinų kriterijų, kurie padėtų atskirti "poreikius" ir "norus", Nacionalinio parko ir savivaldybių planų (strategijų) turizmo, transporto, energijos tiekimo, bendruomenės infrastruktūros srityse ir panašiai.

Anot ekspertų, Kuršių nerijai gresia pavojus tapti "sezoninio pobūdžio laisvalaikio vieta" neatsižvelgiant į jos, kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovės, vertingumą, ir sunaikinant tradicines gyvenvietes.

Taikant dabartinius planus, pusiasalyje taip pat gali nekontroliuojamai išaugti atvykstančiųjų skaičius, rekreacinės veiklos mastas, nekilnojamojo turto vertė ir jį įsigyjančių atvykėlių skaičius, taip pat sudaromos sąlygos "naudotis prieštaringais planais ir įstatymų spragomis".

Pasak ekspertų, išskirtinės visuotinės vertės požymiams grėsmę kelia vandens sporto, sveikatos centrų ir stovyklaviečių netoli jūros kranto, buriavimo centrų su viešbučiais Gintaro įlankoje vystymas ir automobilių transporto padidėjimas.

Ekspertai pataria pirmiausia parengti su suinteresuotais asmenimis ir specialistais aptartą bendrą pusiasalio kaip paveldo objekto viziją, nustatyti kliūtis, sąlygas, grėsmes, kontrolės mechanizmą.

Vėliau patariama susitarti dėl parko ir savivaldybių planų hierarchijos ir priderinti siūlomus planus prie sutartos vizijos bei ilgalaikių tikslų, sukurti turizmo, transporto, energetikos, vertimo, švietimo ir kitų sektorių strategijas.

Konkrečiai rekomenduojama skirti didžiausią prioritetą aukščiausius standartus atitinkančiam žvejų gyvenviečių atstatymui, pastatų ir viešosios erdvės sutvarkymui naudojant atitinkamas medžiagas ir metodus, parengti visai statybai taikytinus projektavimo principus.

Anot ekspertų, dviejose labiausiai saugomose kultūros paveldo zonose turi būti draudžiamas eismas ir visos privačios transporto priemonės, įvažiuoti leidžiama tik aptarnaujančiam transportui, o automobilių stovėjimo aikštelės turi būti įrengtos už tų zonų ribų.

Ekspertai siūlo atsisakyti prielaidos, kad visa, kas likę iš sovietmečio, galima perstatyti, ir pripažinti, jog didelių viešbučių, spa, sveikatingumo centrų vystymas ar kitokios didelės statybos pietinėje Kuršių nerijos dalyje ir apleistų buvusių pavienių sovietinių objektų pertvarkymas gali turėti neigiamą poveikį išskirtinei visuotinei vertei.

20-50 metrų atstumu nuo marių, anot specialistų, negali būti statomi jokie statiniai, o Neringoje esančių uostų negalima paversti valčių prieplaukomis arba jachtų klubais -marių pakrantė turi likti kiek galima natūralesnė.

Taip pat rekomenduojama atsisakyti statybų jūros pakrantės kopose - visa pliažo infrastruktūra turi būti už kopų, išskyrus mobilią (sezoninę) gelbėtojams skirtą infrastruktūrą.

Oro uostą kaip Nerijos išsaugojimui nepalankų objektą siūloma uždaryti ir palikti tik mažą teritoriją sraigtasparniams.

Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, UNESCO ekspertų paskelbta ataskaita apie Kuršių neriją patvirtino nuogąstavimus, kad visi trys nauji paruošti planai neapsaugos Kuršių nerijos, o jiems skirtos lėšos - virš 1 milijono litų - nuėjo veltui.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą unikaliu ir nepakartojamu pasaulio kultūros objektu pripažinta Kuršių nerija įtraukta 2000 metais.

Pasaulio paveldo centras sudaręs Pasaulio paveldo sąrašą, kuriame šiuo metu yra 890 objektų, ir Pavojuje esančių pasaulio paveldo vietovių sąrašą, kuris apima 31 objektą. Kuršių nerija kol kas Pasaulio paveldo sąraše.

Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė yra užsiminusi, kad jei Lietuvos Vyriausybė neatsižvelgs į UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų rekomendacijas, Kuršių nerija gali atsidurti tarp pavojuje esančių paveldo objektų.


Šiame straipsnyje: unesco ekspertai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai
    Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai

    Smiltynės miškus užpuolė lapus ir spyglius graužiantys kenkėjai – naktinių drugių verpikų vikšrai. Šių kenkėjų invazijas Lietuvos miškuose girininkai stebi kone kasmet, tačiau šiemet – ypatingas antpl...

  • Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines
    Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines

    Didieji trumpiausios metų nakties renginiai visoje Lietuvoje prasidės tik šeštadienį, Joninių išvakarėse, tačiau klaipėdiečiai buvo pirmieji ir šią šventą atšventė jau penktadienio vakarą. ...

    8
  • Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus
    Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus

    Poilsiautojai ir vietiniai gyventojai Neringoje jau ne kartą yra susidūrę su šernais, lapėmis, briedžiais. Kai kurie juos mėgsta šerti ir tai tampa savotiškai tradicine, nors ir nelabai skatintina, poilsio dalimi. ...

    5
  • Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus
    Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus

    Giruliuose esantys kariniai įtvirtinimai netrukus gali padovanoti dar daugiau istorijos žinių apie Antrojo pasaulinio karo mūšius pajūryje. Šeštadienį būrys Pasieniečių klubo vyrų rankomis atkasinės pietinės gynybinių įtvirti...

    1
  • Vyrų pliaže – mažos mergaitės
    Vyrų pliaže – mažos mergaitės

    Pajūriu ėjusį klaipėdietį šokiravo vyrų pliaže tarp nuogalių laigančios dvi nuogos mažametės mergaitės. Jos esą čia veikiausiai atėjo su tėčiu. Tačiau kilo klausimas, ar šis paplūdimys išties tinkama ir saugi vieta ma...

    16
  • Vaikystę pavogė karas
    Vaikystę pavogė karas

    Smurtas, išdavystės, nuolatinė baimė ir šiurpios kasdienės mirtys. Tokia buvo tada penkiametės Marijos Rėklaitytės vaikystė. Dabar Klaipėdoje gyvenanti moteris gimė ir augo Kaune, kur ji išgyveno ir karą. Šiandien 77-eri...

    1
  • Per Jonines pajūryje lis
    Per Jonines pajūryje lis

    Vasarvidžio savaitgalis nenudžiugins geru oru. Lis ir bus vėjuota, užtat kitą savaitę oras pamažu rims, po kelių dienų sugrįš tradicinė lietuviška vasara. ...

    3
  • Palangoje apsistoję svečiai mėgaujasi ne tik jūra
    Palangoje apsistoję svečiai mėgaujasi ne tik jūra

    Palangą savo poilsiui pasirinkę svečiai vis aktyviau renkasi ne tik pasyvų poilsį, bet ir galimybę „atrasti“ dar nematytą Palangą. Tad kurorto Turizmo informacijos centro siūlomos nemokamos apžvalginės ekskursijos po Palangą nestokoja p...

    1
  • Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus konkurse – šeši pretendentai
    Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus konkurse – šeši pretendentai

    Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktoriaus konkursas tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Po to, kai gegužę komisijai neįtiko pastarieji du pretendentai, paskelbtas naujas, kuriame dalyvauja jau šeši asmenys, siekiantys vadovo posto. ...

    6
  • Liepų gatvėje – nauja šviesoforinė sankryža
    Liepų gatvėje – nauja šviesoforinė sankryža

    Liepų gatvėje ateityje planuojama įrengti dar vieną šviesoforais reguliuojamą sankryžą, kuri turėtų atsirasti ties sankirta su Pievų gatve. Tikimasi, kad tai padės suvaldyti transporto srautus, kurie, prognozuojama, padidės dėl naujų objek...

    5
Daugiau straipsnių