UNESCO: Kuršių nerijos tvarkymo planai kelia grėsmę pusiasaliui

Lietuvoje viešėję Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo centro ekspertai teigia, kad dabartiniai Neringos ir Klaipėdos savivaldybių planai neleidžia užtikrinti pusiasalio išsaugojimo.

"Savivaldybių lūkesčiai neatitinka jų įsipareigojimų, susijusių su Nacionalinio parko plano vykdymu bei įtraukimu į Pasaulio paveldo sąrašą. Misijos dalyvių nuomone, šiuo metu nėra vienos bendros sistemos, kurios pagrindas būtų poreikis išlaikyti Pasaulio paveldo vietovės išskirtinę visuotinę vertę", - teigiama ekspertų išvadose.

Minėtus planus bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą vertinę Susan Denyer (Sjuzan Denjer) ir Pierre'as Gallandas (Pjeras Galanas) SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizėje nenurodo beveik jokių stiprybių. Ilgame silpnųjų pusių sąraše teigiama, jog viena iš pagrindinių problemų - tai, kad nėra vietovės vizijos ateinantiems 10-20 metų.

"Nors dabartinė situacija ir yra stabili, ji išlieka pakankamai trapi, ir bet kokia nauja veikla arba taip vadinamų rekreacijos plotų plėtimas galėtų turėti rimtų neigiamų padarinių", - tvirtina UNESCO atstovai.

Ekspertai pasigedo ir plėtros planus galinčių pagrįsti duomenų: informacijos apie nuolatinių gyventojų (gyventojai, naujakuriai), darbo vietų struktūrą, nakvynės vietų, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, lankytojų apklausų rezultatų: iš kur jie atvykę, kokie jų lūkesčiai dėl infrastruktūros, atvykimo tikslai, argumentai, kodėl jie pasirinko būtent šią vietovę, transporto rūšį ir panašiai.

Anot UNESCO specialistų, taip pat nėra sutartinų kriterijų, kurie padėtų atskirti "poreikius" ir "norus", Nacionalinio parko ir savivaldybių planų (strategijų) turizmo, transporto, energijos tiekimo, bendruomenės infrastruktūros srityse ir panašiai.

Anot ekspertų, Kuršių nerijai gresia pavojus tapti "sezoninio pobūdžio laisvalaikio vieta" neatsižvelgiant į jos, kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovės, vertingumą, ir sunaikinant tradicines gyvenvietes.

Taikant dabartinius planus, pusiasalyje taip pat gali nekontroliuojamai išaugti atvykstančiųjų skaičius, rekreacinės veiklos mastas, nekilnojamojo turto vertė ir jį įsigyjančių atvykėlių skaičius, taip pat sudaromos sąlygos "naudotis prieštaringais planais ir įstatymų spragomis".

Pasak ekspertų, išskirtinės visuotinės vertės požymiams grėsmę kelia vandens sporto, sveikatos centrų ir stovyklaviečių netoli jūros kranto, buriavimo centrų su viešbučiais Gintaro įlankoje vystymas ir automobilių transporto padidėjimas.

Ekspertai pataria pirmiausia parengti su suinteresuotais asmenimis ir specialistais aptartą bendrą pusiasalio kaip paveldo objekto viziją, nustatyti kliūtis, sąlygas, grėsmes, kontrolės mechanizmą.

Vėliau patariama susitarti dėl parko ir savivaldybių planų hierarchijos ir priderinti siūlomus planus prie sutartos vizijos bei ilgalaikių tikslų, sukurti turizmo, transporto, energetikos, vertimo, švietimo ir kitų sektorių strategijas.

Konkrečiai rekomenduojama skirti didžiausią prioritetą aukščiausius standartus atitinkančiam žvejų gyvenviečių atstatymui, pastatų ir viešosios erdvės sutvarkymui naudojant atitinkamas medžiagas ir metodus, parengti visai statybai taikytinus projektavimo principus.

Anot ekspertų, dviejose labiausiai saugomose kultūros paveldo zonose turi būti draudžiamas eismas ir visos privačios transporto priemonės, įvažiuoti leidžiama tik aptarnaujančiam transportui, o automobilių stovėjimo aikštelės turi būti įrengtos už tų zonų ribų.

Ekspertai siūlo atsisakyti prielaidos, kad visa, kas likę iš sovietmečio, galima perstatyti, ir pripažinti, jog didelių viešbučių, spa, sveikatingumo centrų vystymas ar kitokios didelės statybos pietinėje Kuršių nerijos dalyje ir apleistų buvusių pavienių sovietinių objektų pertvarkymas gali turėti neigiamą poveikį išskirtinei visuotinei vertei.

20-50 metrų atstumu nuo marių, anot specialistų, negali būti statomi jokie statiniai, o Neringoje esančių uostų negalima paversti valčių prieplaukomis arba jachtų klubais -marių pakrantė turi likti kiek galima natūralesnė.

Taip pat rekomenduojama atsisakyti statybų jūros pakrantės kopose - visa pliažo infrastruktūra turi būti už kopų, išskyrus mobilią (sezoninę) gelbėtojams skirtą infrastruktūrą.

Oro uostą kaip Nerijos išsaugojimui nepalankų objektą siūloma uždaryti ir palikti tik mažą teritoriją sraigtasparniams.

Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, UNESCO ekspertų paskelbta ataskaita apie Kuršių neriją patvirtino nuogąstavimus, kad visi trys nauji paruošti planai neapsaugos Kuršių nerijos, o jiems skirtos lėšos - virš 1 milijono litų - nuėjo veltui.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą unikaliu ir nepakartojamu pasaulio kultūros objektu pripažinta Kuršių nerija įtraukta 2000 metais.

Pasaulio paveldo centras sudaręs Pasaulio paveldo sąrašą, kuriame šiuo metu yra 890 objektų, ir Pavojuje esančių pasaulio paveldo vietovių sąrašą, kuris apima 31 objektą. Kuršių nerija kol kas Pasaulio paveldo sąraše.

Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė yra užsiminusi, kad jei Lietuvos Vyriausybė neatsižvelgs į UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų rekomendacijas, Kuršių nerija gali atsidurti tarp pavojuje esančių paveldo objektų.


Šiame straipsnyje: unesco ekspertai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių