Uostadvario uostą planuojama perleisti verslininkams

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vadovavo pasitarimui dėl Uostadvario vidaus vandenų uosto plėtros, laivų maršrutų nužymėjimo iki Drevernos prieplaukos ir kitais klausimais.

Pristatydamas baigtą įgyvendinti Uostadvario vidaus vandenų uosto Nemune projektą, Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad Uostadvario vidaus vandenų uostas laivybos požiūriu yra patogioje geografinėje padėtyje. Pasak jo, šiuo metu sukurta Uostadvario vidaus vandenų uosto infrastruktūra, tačiau būtinas tolimesnis uosto infrastruktūros ir suprastruktūros vystymas. 

Susisiekimo ministras E.Masiulis pažymėjo, kad būtų tikslinga išnuomoti ar koncesijos pagrindu sudaryti galimybę verslo struktūroms išvystyti pilną paslaugų spektrą Uostadvario komplekse.

„Mūsų tikslas - sukurti tokias sąlygas ir aplinką, kad Uostadvario kompleksas taptų patraukliu vandens turizmo, pramogų bei laisvalaikio centru, o tai būtų pavyzdžiu visoms miestų ir rajonų savivaldybėms“,- sakė E. Masiulis. 

Pasitarime pasiūlyta Vidaus vandens kelių direkcijai kartu su Susisiekimo ministerijos atitinkamais padaliniais parengti Uostadvario komplekso nuomos arba koncesijos sutarties projektą. Tai pat pasiūlyta ištirti vidaus vandens kelius į pasitarime minėtus vidaus vandenų uostus ir prieplaukas bei parengti reikiamų lėšų šių kelių farvateriams pažymėti sąmatas panaudojant savivaldybių ir įmonės sutaupytas lėšas.

Taip pat pasiūlyta miestų ir rajonų savivaldybėms, kaip vietinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytojams, ieškoti galimybių šiems keliams sutvarkyti, rengti atitinkamus projektus ir teikti siūlymus dėl lėšų skyrimo šiems tikslams iš ES fondų. 

Šalyje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių, iš jų: 827,8 km valstybinės reikšmės ir 48 km vietinės reikšmės. Eksploatuojamų kelių yra 441 km, iš jų: Nemuno upės ruože Kaunas-Jurbarkas (89 km) palaikomas 1,20 m garantinis gylis, o ruože Jurbarkas-Klaipėda (187 km) - 1,50 m garantinis gylis. Vidutinė navigacijos trukmė yra 230 parų. Lietuvos vidaus vandenų keliais gali plaukti laivai, kurių ilgis yra iki 100 m, o plotis - iki 10 m. 

Paskutiniųjų metų statistika rodo, kad Lietuvoje sparčiai didėja pramoginių laivų skaičius: 2002 m. jų buvo įregistruota 30046; 2003 m. -33479; 2004 m. - 37777; 2005 m. - 42987; 2006 m. - 46631; 2007 m. -51522; 2008 m. - 56840. Susisiekimo ministerijos, savivaldybių ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos bendras tikslas - tinkamai sutvarkyti, prižiūrėti ir plėtoti vidaus vandens kelius, kad šis gausus laivų būrys galėtų jais saugiai plaukioti bei vykdyti krovinių ir keleivių vežimus ir pramoginę ir turistinę laivybą. 

2007-2008 m. Susisiekimo ministerijos, Ūkio ministerijos, Šilutės ir Klaipėdos rajonų, Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių iniciatyva pastatyta 18 naujų prieplaukų ir uostų. 

Į minėtų prieplaukų ir uostų statybą bei vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtrą per pastaruosius dvejus metus investuota daugiau kaip 100 mln. litų.