Uostamiesčio klerkų kova – dėl pinigų

Didesnėmis algomis jau mėnesį besidžiaugiantys valdininkai savo pinigines nori dar labiau papildyti mokesčių mokėtojų litais. Todėl Klaipėdos savivaldybės vadovybę klerkai užpylė prašymais pateikti pažymas, kiek jiems dėl atlyginimų sumažinimo nuo 2009 m. neišmokėta pinigų. Pažymų valdininkams reikia, kad galėtų kreiptis į teismą ir iš miesto biudžeto prisiteisti milijonus.

Sumažino nevienodai

Klaipėdos apygardos administracinį teismą kol kas yra pasiekęs tik vienas ieškinys, kuriuo buvusi uostamiesčio savivaldybės administracijos darbuotoja prašo įpareigoti jos buvusius darbdavius kompensuoti neišmokėtą atlyginimo dalį.

Nuo 2009 m., kai šalį užklupo sunkmetis, Seimas ne kartą keitė Valstybės tarnybos įstatymą. Juo buvo sumažintas ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, ir koeficientas, iš kurio tas dydis dauginamas ir taip nustatomas atlyginimas, ir priemokos už kvalifikacinę klasę.

Bazinis dydis buvo sumažintas visiems, o koeficientai ir priemokos tik daugiausia uždirbantiems valstybės tarnautojams – departamentų direktoriams, skyrių, poskyrių vedėjams, kai kuriems vyriausiesiems specialistams.

Konstitucinis Teismas (KT) dar liepą išaiškino, kad taip mažindamas atlyginimus Seimas pažeidė lygiateisiškumo principą – esą visiems algos turėjo būti mažinamos proporcingai vienodai, o ne tik tiems, kurie uždirba daugiausia.

Tai reiškia, kad atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai.

KT įpareigojo įstatymų leidėjus šią klaidą ištaisyti, todėl nuo spalio 1 d. visiems valstybės tarnautojams jau atkurti buvę kategorijų koeficientai ir priemokos už kvalifikacines klases.

Kitaip tariant, nuo spalio 1 d. valdininkai uždirba beveik tiek pat, kiek ir prieš krizę. Jų atlyginimas bus kiek mažesnis tik todėl, kad nepadidintas bazinis pareiginės algos dydis, kuris ir dauginamas iš kategorijos koeficiento.

"Nedelsiant" – pusė metų

Tačiau valstybės tarnautojai nepasitenkino padidėjusiais atlyginimais – jie siekia atgauti ir tai, ką esą prarado.

"KT buvo aktyvus ir atskirai pasisakė dėl to, kad Seimas turėtų nedelsiant parengti tvarką, kaip kompensuoti neišmokėtą darbo užmokestį. Taip esą siekiama išvengti, kad valstybės tarnautojai masiškai nesikreiptų į teismus prašydami jiems priteisti neišmokėtą atlyginimą. Parlamentarai įpareigojo Vyriausybę, kad ji tokią kompensavimo tvarką parengtų iki kitų metų gegužės. Tai ir yra problema. Būtų gerai, jei tokia tvarka būtų parengta iki šių metų pabaigos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Jis apgailestavo, kad susiklostė tokia dviprasmiška situacija. "Viena vertus, valstybė neneigia pareigos geranoriškai kompensuoti neišmokėtus atlyginimus. Tačiau tam tikri asmenys nepasitiki Vyriausybe, nenori ilgai laukti savo pinigų, abejoja kompensavimo tvarkos skaidrumu, todėl ir kreipiasi į teismus", – padėtį įvertino Teisės skyriaus vedėjas.