Uostamiesčio valdžia globoja rangovus

Skaidrumo kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose pristigusi uostamiesčio savivaldybė pati išsikasė duobę – ji vėliau iš projektuotojų ir statybininkų nebegali reikalauti, kad šie dirbtų greičiau, o ir nubausti jų neįstengia. Todėl miesto biudžetas jau prarado šimtus tūkstančių litų, nes tiek delspinigių ir baudų nebuvo surinkta iš rangovų.

Pinigai – be konkurso

Valstybės kontrolė neseniai nustatė, jog Klaipėdos savivaldybė neskaidriai panaudojo nemažai iš nacionalinio iždo skirtų lėšų.

Kontrolieriai tyrė, kaip buvo projektuojamas ir statomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus naujas saugyklos pastatas, kuriam iš valstybės biudžeto skirta per 2 mln. litų.

Nustatyta, jog savivaldybė pirmą kartą nusižengė sudarydama techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį.

Ši paslauga neskelbiamų supaprastintų derybų būdu buvo nupirkta už 385 tūkst. litų. Sutartyje numatyta, kad 40 tūkst. litų šios sumos yra užsakovo rezervas, tačiau nebuvo numatyta, kaip jis bus naudojamas, pagal kokius įkainius bus skaičiuojama darbų kaina.

"Taigi, Klaipėdos savivaldybė nesilaikė skaidrumo principo", – konstatavo Valstybės kontrolė.

Ji taip pat nustatė, jog savivaldybė Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė ir todėl, kad be Viešųjų pirkimų tarnybos žinios pakeitė techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį.

Tiksliau tariant, numatė, kad ji turi baigtis metais vėliau, nei buvo sutarta iškart.

Dar vienas pažeidimas – be viešųjų pirkimų išleisti 17 tūkst. litų projekto bendrajai ekspertizei. Ją esą atliko techninio projekto rengėjas. Tačiau valstybės kontrolė įsitikinusi, jog šiai paslaugai įsigyti reikėjo skelbti viešųjų pirkimų konkursą.

Galėjo sutaupyti, bet nepavyko

Valstybės kontrolė nustatė ir daugiau pažeidimų.

Iš jų aprašymo galima suprasti, jog saugyklos statybos darbų konkurso techninės sąlygos galimai buvo parengtos tam tikriems rangovams, nes konkurso sąlygų žiniaraščiuose buvo įvardyti konkretūs prekių modeliai, pavadinimai, o jų techninė specifikacija nenustatyta.

Rangos sutartyje taip pat buvo numatytas ir užsakovo rezervas – apie 80 tūkst. litų, tačiau vėl nenustatyta, kokiais atvejais ir pagal kokius įkainius jis bus naudojamas.

Be to, kontrolieriai pabrėžė, jog savivaldybė nepasinaudojo galimybe sutaupyti 64 tūkst. mokesčių mokėtojų litų, nes sumažėjus statybos kainų lygiui neperskaičiavo tos sumos, kuri buvo numatyta sutartyje.

Valstybės kontrolė nustatė ir tai, jog Klaipėdos savivaldybė, ir vėl be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, atsisakė jau pasirašytoje rangos sutartyje numatytų darbų už 139,9 tūkst. litų ir pakeitė juos kitais darbais už 593,6 tūkst. litų, kuriuos įsigijo viešojo pirkimo būdu.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos naują pastatą statė bendrovė "Konsolė".

Pabrango 14 mln. litų

Tai, jog su rangovais pasirašomoje sutartyje yra viena suma, kurią pasiūlę jie laimi viešąjį konkursą, o vėliau darbų kainos tik auga, puikiai iliustruoja Klaipėdos arenos statybų pavyzdys.

Ją statė bendrovė "Vėtrūna". Ji konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą – 54,7 mln. litų. Sutartyje buvo numatyta, kad statybininkai daugiafunkcinį objektą pastatys per 16 mėnesių – iki 2010 metų gruodžio 24 dienos.

Tačiau statybos pabaigos aktas buvo pasirašytas tik 2011 metų rugpjūčio 31 dieną, o "Vėtrūnai" už darbus sumokėta ne 54,7 mln., o 68,7 mln. litų.

Nors sutartyje ir buvo numatyta, kad už jos nevykdymą rangovai turi sumokėti 2,7 mln. litų, Klaipėdos valdžia šių pinigų net neprašė.

"Jei arenos techninis projektas buvo koreguotas kelis kartus, pati statybų sutartis keista keliolika kartų, tai apie kokius delspinigius ar kitas nuobaudas galima kalbėti? Akivaizdu, jog ir pati savivaldybė nepadarė visko, kad sutartis būtų visapusiškai pabaigta. Taigi, nors ir buvo numatyta sutarties vykdymo garantija, niekas jos net nedrįso reikalauti. Užsakovas taip pat ne visada būna teisus, visko pasitaiko", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto skyriaus vedėja Aldona Špučienė.

Klaipėdos arenos techninį projektą, kurį teko ne vieną kartą koreguoti, rengė kauniečių bendrovė "Miestprojektas", kuri konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą – 2,8 mln. litų.

Pusės projektų nebaigė laiku

"Aš tik džiaugčiausi, jei į miesto biudžetą iš rangovų būtų surenkama daugiau delspinigių. Tačiau ne viskas taip paprasta. Tai labai "sunkūs" pinigai, jų niekas taip lengvai neatiduos. Įprastai delspinigių dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų iš rangovų galima išsireikalauti tik teisme", – dėstė A.Špučienė.

Tačiau savivaldybėje dirbantys ES projektus ir statybas kuruojantys specialistai neprisiminė, jog per pastaruosius kelerius metus statybininkai nors kartą būtų susimokėję už tai, kad vėlavo baigti darbus.

"Klaipėda" paanalizavo 10 statybos, rekonstrukcijos projektų, kurie per pastaruosius kelerius metus uostamiestyje kainavo brangiausiai.

Daugiau nė pusė jų laiku nebuvo baigti net ir tuo atveju, kai buvo pratęstas sutartyje numatytas terminas. Tačiau delspinigių neišsireikalauta nė lito.

Tipinėse tarp Klaipėdos savivaldybės ir statybininkų pasirašomose rangos darbų sutartyse numatyta, jog už kiekvieną uždelstą dieną reikia mokėti delspinigius, kurių dydis 0,02 proc. neatliktų darbų vertės kiekvieną dieną.

"Jei norime sutartyse numatyti didesnius delspinigius, baudas, su atitinkamomis institucijomis derindami viešųjų pirkimų dokumentus, iškart sulaukiame pastabų, jog ne privačiame versle dirbame. Konkurencijos taryba taip pat gali pareikšti pastabą, kad pažeidžiame konkurencijos sąlygas, nes tipinis delspinigių dydis yra 0,02 proc. nuo neįvykdytų darbų vertės", – aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.

Ji pabrėžė, kad jei delspinigiai iš rangovų būtų išsireikalaujami tuose projektuose, kurie finansuojami ES lėšomis, o tokių Klaipėdoje – dauguma, ta suma būtų sumažintas finansavimas.

Trikdo blogai parengti projektai

A.Velykienė turėjo atsakymą, kodėl statybininkai Klaipėdoje jaučiasi nebaudžiami ir nesiskubina baigti darbų iki tos datos, kuri numatyta su savivaldybe pasirašytoje sutartyje.

Silpnoji grandis esą yra ne rangovai, o projektuotojai.

"Bet kurį parengtą techninį projektą, kurį pasiimame ir pradedame realiai įgyvendinti, reikia koreguoti. Todėl faktiškai visada atsiranda nenumatytų sąlygų, dėl kurių statybininkai ir vėluoja baigti darbus, dėl kurių išauga kaina. Ar jie dėl to kalti?" – retoriškai klausė A.Velykienė.

Ji pateikė naujausią pavyzdį. Jau dabar matyti, kad esą naujojo dviračio tako nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės techninis projektas yra parengtas blogai.

"Savivaldybėje jau tarėmės, kad projektuotojus reikia traukti atsakomybėn. Tačiau paaiškėjo, jog ta įmonė nebevykdo veiklos. Esmė ta, kad yra daug jaunų, ambicingų žmonių, kurie kuria verslą, turi visus sertifikatus, siūlo mažiausias kainas, bet rezultatas nėra pats geriausias", – tvirtino pašnekovė.

Klaidos brangina darbus

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pernai gruodį pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė, kad visose viešųjų pirkimų sutartyse privaloma numatyti delspinigius, o tik atsiradus galimybei, juos ir skaičiuoti.

"Mes tai ir darome, delspinigiai dažniausiai skaičiuojami projektuotojams, kurie vėluoja pateikti techninius projektus ar juos pakoreguoti. Tačiau yra įvairių situacijų. Pavyzdžiui, techninį projektą nusipirkome už 30 tūkst. litų. Jį reikia koreguoti, vadinasi, sutartis jau pažeista ir galima skaičiuoti delspinigius. Jų dydis – 6 litai per dieną. Jei projektas bus koreguojamas 30 dienų, galima priskaičiuoti 180 litų delspinigių. Kai tai įvertini, tai sutinki, kad projektuotojai tiesiog pakoreguotų savo projektą, o ne imiesi juos bausti", – aiškino A.Velykienė.

Blogiausia, jos žodžiais, ir tai, jog klaidos techniniuose projektuose brangina ir pačius darbus, kuriuos reikia pirkti papildomai, todėl išauga sąmata.

Ji vylėsi, jog situacija šiek tiek pasikeis, nes prašoma Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriuje įsteigti du naujus etatus. Daugiau valdininkų esą turės ir daugiau galimybių geriau peržiūrėti, ar gerai parengti techniniai projektai. Kai pagerės jų kokybė, esą ir rangovams nebebus sąlygų vėluoti baigti darbus.


Komentaras

Artūras Šulcas
Klaipėdos mero pavaduotojas

Manau, jog visas kompleksas priežasčių lemia, kodėl Klaipėdos biudžetas nesipildo delspinigiais iš statybininkų, nors visi matome, kad jie darbus baigia vėliau nei būna įsipareigoję. Pirmiausia – klaidos techniniame projekte. Jos gali tapti dideliu stabdžiu darbuose. Techninės dokumentacijos parengimo lygis, kuris yra labai neprofesionalus, – viena pačių silpniausių grandžių valstybiniame sektoriuje.

Dar viena priežastis, kodėl rangovai susivėlina pabaigti darbus, yra ta, jog jie pasiūlo nerealiai mažą kainą, kad laimėtų konkursą, o paskui ieško įvairiausių išeičių, kaip "išsivynioti". Aišku, visi tie dalykai veikia, kaip ir leistų skaičiuoti delspinigius, tačiau pačiam reikia būti labai tiksliam, kad nepralaimėtum teismo proceso ir nepatirtum dar daugiau išlaidų nei gautum delspinigių.

Delspinigiai – kaip ir baudos. Geriau jų negauti, o svarbiausia, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai atlikti. Esu girdėjęs tokių grasinimų rangovams, kad jei nespėsite, tai skaičiuosime delspinigius. O jie atšauna – mes tada nesikrapštysime, paliksime viską, ką esame padarę iki sutartyje numatytos datos, ir išeisime.

Neabejoju, kad lemia ir žmoniškieji veiksmai. Delspinigių skaičiavimas reiškia atvirą karą, garantuotą teismo procesą, nes savivaldybė taip pat ne visada vykdo savo įsipareigojimus. Jei rangovai vėluoja piktybiškai, tuomet geriau sutartį nutraukti, o ne delspinigiais priversti juos dirbti.

Faktas tas, kad su rangovais labai sunku ginčytis, o jei į rinką ateina nesąžiningas dalyvis, tai išvis labai sudėtinga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

abc

abc portretas
O kodel niekur nera uzsimenama apie nelaiku apmokamus darbus?

Žinom...

Žinom... portretas
7000000 Litų Švyturio skoloms padengti iš kur gavote? Visuomenę mulkinote imdami paskolą, kad vaikų mokykloms ir darželiams bus panaudota... Atpildas artėja.

Pasiūlymas dėl pasiūlymo reformuoti savivaldą

Pasiūlymas dėl pasiūlymo reformuoti savivaldą portretas
Puikus pasiūlymas miesto valdininkams , gal tikrai užuot didinus „specialistų“ skaičių , reikėtų reformuoti savivaldą ? :) Rėmiausi K.Kvaraciejaus pasiūlymu :) Copy - ...Taigi, iš šios reformos išplaukia kitas pasiūlymas: valdininkams ištisas dienas sprendžiantiems miestelėnų likimus - apriboti darbo valandas. Tada jie dės didesnes pastangas ir padarys daugiau naudingo darbo. Priėmei naudingą sprendimą še tau papildoma darbo valanda! Priėmei “kreivą” reformą - še baudos taškas ir minus penkios darbo valandos, o kartu su valandom ir mažesnis darbo atlygis! Tegul tas valandas naudoja ir atlygį gauna tie, kurie moka dirbti! O svarbiausia koks kalnas pinigų būtų sutaupyta!!! T.y. valdininkų atlyginimą sieti su išdirbtom valandom, o darbo valandas sieti su pasiektais rezultatais + privaloma visų valdininkų asmeninė atsakomybė. Logiška. Teisinga ir kas svarbiausia - liberalu!..... P.S. ačiū Kęstučiui Kvaraciejui už labai šaunų pasiūlymą :):)
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Etikos sargams prireikė pastiprinimo
    Etikos sargams prireikė pastiprinimo

    Pasibaigus seniūnaičių kadencijai ir nustojus galioti senųjų gyventojų atstovų įgaliojimams, uostamiesčio Etikos komisijai prireikė ieškoti naujų narių. Iki tol, kol miesto etikos sargų gretos pasipildys, posėdžiai gali ir neįvykti, mat,...

    3
  • Žibintai įsiplieskė ne laiku
    Žibintai įsiplieskė ne laiku

    Klaipėdiečius stebino gatvių apšvietimo žibintai. Pavakarę, nors dar buvo šviesu, jie švietė centrinėje miesto dalyje, o sutemus kai kuriose gatvėse nebuvo įjungti. ...

  • Miestą papuoš išskirtinės perėjos
    Miestą papuoš išskirtinės perėjos

    Nors ir būta abejonių, tačiau idėja piešiniais pagyvinti kai kurias uostamiesčio pėsčiųjų perėjas vis dėlto turėtų būtų įgyvendinta. Miesto valdžios atstovai tam nemato trukdžių, tad pirmieji išskirtiniai vadinamieji zebrai Kla...

    3
  • Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų
    Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų

    Šį šeštadienį, rugpjūčio 19 d., pirmą kartą šį sezoną, Klaipėdos uoste prisišvartuos kruizinis laivas „Vision of the Seas“. ...

    1
  • Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį
    Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį

    Pernai pajūryje netoli Klaipėdos beveik atsitiktinai atrasto Kukuliškių piliakalnio tyrimo ėmėsi Klaipėdos universiteto doktorantė, archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Pirmoji perkasa patvirtino mokslininkų spėjimus. ...

  • Žygeiviai suplūs į Nidą
    Žygeiviai suplūs į Nidą

    Rugsėjo 16 d. tūkstančiai žygeivių suplūs į Nidą. Pirmą kartą čia bus organizuojamas „Neringos žygis“. ...

  • Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?
    Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?

    Po patirto fiasko sugrįžtantis muzikos ir menų festivalis "Karklė Live Music Beach" šiemet susidurs su nemenku iššūkiu – kelyje, vedančiame renginio teritorijos link, vykdomi remonto darbai. ...

    1
  • Smiltynės perkėloje – diversija?
    Smiltynės perkėloje – diversija?

    Per Žolinę pakaitinusi saulė klaipėdiečius ir miesto svečius viliojo į Smiltynę, tačiau atskubėję prie Senosios perkėlos žmonės kepė ilgoje eilėje laukdami bilietų ir keiksnojo perkėlą dėl netvarkos. ...

    13
  • Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių
    Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių

    Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto aikštėje vyko Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija. Taip pat priesaiką davė ir gintį savo valstybę pasiryžo daugiau kaip 600 Dragūnų batalio...

    18
  • Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams
    Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams

    Klaipėdoje sparčiai daugėja parduotuvių, kavinių ir restoranų, kviečiančių užsukti su gyvūnais, visos šios vietos pažymėtos specialiais „Draugiški gyvūnams“ ženklais. Iki šiol tokių vietų buvo vos kelios, o &sc...

    2
Daugiau straipsnių