Uostamiesčio valdžia nepalaikė išorinio uosto idėjos

Be to, nuspręsta sudaryti galimybę dalį uosto teritorijos, kurioje šiuo metu veikia didžiausia krovos kompanija „Klasco“ bei Vakarų Baltijos laivų statykla, palikti prieigai prie vandens, tačiau tai būtų daroma, tik pritarus įmonėms ir uosto direkcijai.

„Patvirtindami šią alternatyvą, mes tuo pat metu deklaruojame, kad esame atviri ir pasiruošę namų darbams, kurių dar nepadarėme, kad užtikrintume maksimalią uosto plėtrą, derindami miesto ir uosto interesus. Šis sprendimas neužkerta galimybės kalbėtis ateityje ir įgyvendinti ambicingiausią uosto plėtrą“, - penktadienį po balsavimo taryboje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto vadovas patikino, kad uosto teritorijų atlaisvinimas, arba vadinamoji konversija, vyktų tik suderinus ją su Klaipėdos uosto direkcija ir uosto bendrovėmis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako gerbsiantis miesto politikų sprendimą.

„Koks bebūtų Klaipėdos politikų sprendimas, uostas ir Susisiekimo ministerija jį gerbs ir į jį atsižvelgs. Vis dėlto noriu tikėti, kad šis miesto politikų žodis nėra galutinis. Viliuosi, kad tai labiau tarpinė stotelė, o miesto ir uosto dialogas bus tęsiamas ir kompromisas bus rastas“, - BNS perduotame komentare teigė R.Masiulis.

Anot jo, pasaulinės tendencijos rodo, kad uostai auga, o plečiant Klaipėdos uostą, galima tikėtis ne tik investicijų į jį, bet ir į miestą.

„Investicijos renkasi tas vietas, kur jų yra laukiama, todėl per jėgą jų niekas į Klaipėdos uostą ir miestą negrūs. Jos bus panaudotos kitose vietose. Vertinant, kad dialogas su Klaipėdos miestu tik prasideda, manau, kad šis „ne“ yra derybinio pobūdžio ir nenoriu tikėti, kad Klaipėdos miesto tarybos sprendimu yra sakoma „ne“ investicijoms“, - sakė ministras.

Miesto valdžios sprendimas neturės jokių teisinių pasekmių uosto plėtrai, jei Vyriausybė pritars bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje. Šiai plėtrai jau pritarė Susisiekimo ministerija.

„Nereikia vynioti žodžio į vatą. Situacija tokia, kad tai (bendrasis planas - BNS) yra aukštesnio lygio dokumentas, jei jį patvirtins Vyriausybė. Kita vertus, aš sunkiai įsivaizduoju Vyriausybę, kuri tvirtina planą, kuriam savivaldybė išsako esmines pastabas. Tikiu, kad tai bus padaryta sutarimo būdu. Tokių precedentų, kai tai buvo padaryta jėgos būdu, Lietuvoje buvo“, - tarybos posėdyje sakė Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis - jis anksčiau dirbo bendrovėje „Sweco Lietuva“ ir dalyvavo, rengiant Klaipėdos bendrąjį planą.

Susisiekimo ministerija jau pritarė Klaipėdos uosto parengtam bendrajam planui ir strateginio pasekmių vertinimo ataskaitai, kur numatyta  uosto plėtra, įrengiant išorinį uostą. Tuo metu uostamiesčio valdžia vis dar rengia miesto bendrąjį planą.

Kovo pabaigoje Klaipėdoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog svarstant uosto plėtrą, turi būti suderinti miesto, gyventojų ir uosto interesai. Nesugebėjimą suderinti skirtingus interesus kaip pagrindinę problemą uosto plėtrai tuomet minėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.