Uostamiestį puošiančioms gėlėms – vanduo iš upės

Uostamiestį puošiančius gėlynus baigiama apsodinti naujomis gėlėmis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis ne tik naujomis gėlių kompozicijomis, bet ir rožynu.

Vasarinio gėlių sodinimo darbai artėja į pabaigą. Dar liko gėles pasodinti Atgimimo aikštėje, prie skulptūros „Arka“, vazose.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, sodinamos tradicinės gėlės: pelargonijos, sprigės, jurginai, begonijos, sulfinijos.

Tačiau miestiečių akis džiugins naujos jų kompozicijos.

Klaipėdiečiai ir atvykėliai jau gali pasigroti ir nauju rožynu. Jis papuošė skverą burlaivio „Meridianas“ krantinės.

I.Šakalienė pasakojo, kad rožyno įrengimas atsiėjo per 30 tūkst. litų. Į šią sumą įskaičiuojamos ne tik gėlės, bet ir žemė, veja.

„Tai tikrai pabrangus ir gražus gėlynas. Tikimės, kad vagys į jį neįsisuks. Rožynui reikės skirti didesnę apsaugą“, – tvirtino vedėja.

Kiek atsėjo vasarinis gėlių sodinimas, kol kas neaišku. Viskas bus suskaičiuota, kai darbai bus baigti.

„Galiu pasakyti tiek, kad gėlių pasodinta bus labai daug“, – pabrėžė vedėja.

Miesto želdiniais besirūpinančios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas pasakojo, jog vykdant darbus nesklandumų nekilo.

„Viskas vyksta pagal planą. Kaip ir žadėjome, kad vasaros pradžioje pasodinsime naujas gėles, taip ir padarėme. Šiek tiek užtrukome ne tik dėl vėlyvo pavasario, bet ir nesinorėjo dar išrauti našlaičių, kurios vis dar gražiai žydi“, – tvirtino vadovas.

Pasak G.Valašino, šiek tiek rūpesčių kelia karščiai. Tenka daugiau laistyti gėles. Anot vadovo, vandens sunaudojama tikrai daug.

„Gėles laistome vėlai vakare ar anksti ryte, kad nepakenktume gėlėms. Kai šviečia saulė, karšta dienomis laistyti negalima“, – pabrėžė vadovas.

Direktorius pasakojo, kad vandenį gėlėms laistyti pradėta siurbti iš vandens telkinių. Dažniausiai iš Danės ir Trinyčių tvenkinio, nes čia geresnis privažiavimas. Anksčiau jį įmonė imdavo iš vandenvietės.

„Imti vandenį gėlių laistymui iš vandens telkinių apsisprendėme, nes jis šiltesnis. Vandenvietėje jis labai šaltas. Jo nėra kada šildyti. Gėlėms labiau tinka šiltesnis iš natūralių tvenkinių“, – aiškino vadovas.

Pasak G.Valašino, sutaupyti daug nepavyksta. Vanduo iš vandenvietės nekainuodavo daug: kubinis metras - litas. Mašinos cisterna atsieidavo 10 litų.